- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Snoro“ kreditorių galimybės priklausys nuo Konstitucinio Teismo
Konstitucinis Teismas, gavęs Seimo opozicijos prašymą išaiškinti, ar nebuvo prasilenkta su šalies Konstitucija dėl banko „Snoro“ bankroto keičiant įstatymus, turėtų atsakyti ir į klausimą, ar su valstybės įmone Indėlių ir investicijų draudimas turi būti atsiskaitoma pirmiau nei su kitais banko kreditoriais.
Pasak „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos nariams atstovaujančio teisininko Viliaus Martišiaus, jei Konstitucinis Teismas išaiškintų, kad Indėlių ir investicijų draudimui Bankų įstatyme numatytas antros eilės kreditoriaus statusas prieštarauja Konstitucijai, likusiems kreditoriams atsirastų galimybių atgauti gerokai didesnę „Snore“ įšalusių indėlių dalį, antradienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Jei Indėliu ir investicijų draudimas, kaip dauguma kitų kreditorių, tampa ketvirtos ar dar žemesnės eilės kreditoriumi, suma, kurią pavyks gauti pardavus “Snoro„ turtą, būtų dalijama visiems“, - teigė V.Martišius.
Jis neslepia, kad asociacija, atstovaujanti daugiau nei 1 mlrd. litų „Snore“ investavusiems kreditoriams, prisidėjo rengiant parlamentarų kreipimosi į Konstitucinį Teisma tekstą.
Pasak „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo, Konstituciniam Teismui priėmus asociacijai palankų sprendimą, kreditoriai gali tikėtis, kad jiems bus atlyginta iki 60 proc. banke įstrigusių lėšų.
Pagal 2004 metu priimtą įstatymą, šiuo metu pirmumo teisę reikalauti atsiskaityti turi banko darbuotojai, antroje eilėje rikiuojasi Indėlių ir investicijų draudimo reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų banko indėlininkams išmokėjimu. Tretieji eilėje - valstybės reikalavimai dėl mokesčių mokėjimo į biudžetą, o didžioji dauguma kreditorių (turėję didesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius, indėlių sertifikatus, obligacijas) šioje eilėje yra ketvirti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Talka III forte...
-
Miškasodis ties Karmėlava...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenųSeimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonėNacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietojeSeimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikėsEuropos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurųSkatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
