Skurdą ragina mažinti konkrečiais darbais

Per dešimt metų kas ketvirtą vargstantį europietį ištraukti iš skurdo – tokį tikslą Europos Komisija iškėlė Europos Sąjungos (ES) šalims.

Tačiau žemiau skurdo ribos atsidūrę žmonės tokius planus braižančius politikus vadina juokdariais. Esą su skurdu reikia kovoti labai konkrečiais darbais, o ne skambiomis frazėmis Briuselio koridoriuose.

Skurdas akis bado ne tik einantiems per Vilniaus centrą. Naujausi tyrimai rodo, kad kas penktas europietis nuolat turi sunkumų apmokėti sąskaitas, dar daugiau žmonių pradeda stigti pinigų net ir maistui pirkti.

Skaičiuojama, kad šeštadalis, arba 80 mln., europiečių gyvena žemiau skurdo ribos.

Europos Komisija priėmė veiksmų planą dešimčiai metų, kaip su tokiu skurdu kovoti. Pabrėžiama, kad daugiausia dėmesio būtina skirti jautriausioms grupėms – vienišoms mamoms, tėvams, vaikams, sergantiems, neįgaliems žmonėms.

Europos Komisija skurdo mažinimo plane nurodo, kad žmonėms būtina užtikrinti būtiniausius dalykus – būstą, maistą, minimalias pajamas, mažinti mokyklas nebaigusių vaikų skaičių, didinti užimtumą, užtikrinti švietimo, sveikatos, socialines paslaugas.

„Uždavinys – iki 2020-ųjų skurstančių ir socialiai atskirtų europiečių skaičių sumažinti 20 milijonų. Šitas uždavinys liečia labai daug žmonių ir yra svarbus šalyse sprendžiant socialines problemas bei mažinant skurdą“, – teigia Europos kovos su skurdu tinklo direktorius Fintanas Farrellas.

Europos Komisija nubrėžė gaires, o kokių tiksliai imtis veiksmų mažinant skurdą, spręs kiekviena šalis atskirai.

„Prioritetai, kaip mažinti skurdą per ateinančius 10 metų, yra didinti žmonių užimtumą. Taip pat siekti, kad visos pagrindinės paslaugos turi būti lygiai prieinamos: elektra, vanduo tikrai neturi tapti Lietuvos verslininkų pasipelnymo šaltiniu, kainos neturi būti didinamos iki tokio lygio, kad žmonės visas savo pajamas atiduotų pagrindinėms paslaugoms“, – sako Baltijos labdaros fondo atstovė Vaida Baranauskaitė.

Kovos su skurdu planą rengiančių politikų klausėsi iš visų ES šalių suvažiavę už skurdo ribos atsidūrę žmonės. Šie politikams negailėjo kritikos – esą  planu, kad kas ketvirtas vargstantysis bus ištrauktas iš skurdo, gali tikėti tik juokdariai. Anot jų, skurdą mažinti reikia realiais darbais.

„Prieš krizę skurdas taip pat egzistavo, taigi mes neturėtume susikoncentruoti vien tik į krizę. Negalvokite, kad kai baigsis krizė, išnyks ir skurdas. Pabrėžiame, kad negali būti karpomos pašalpos ir kitos socialinės išmokos“, – kalbėjo Nelygybės, skurdo, socialinės atskirties ir miesto centro koordinatorė Danielle Dierckx.

Europos politikai pesimistams žada stebėti, kaip šalys mažina skurdą ir kasmet teikti rekomendacijas, kas daroma gerai, o kur reikėtų labiau stengtis.


Šiame straipsnyje: skurdaskova su skurdu

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kelių priežiūrai bus skiriama 19 milijonų eurų
    Kelių priežiūrai bus skiriama 19 milijonų eurų

    Vyriausybė trečiadienį nusprendė Kelių priežiūros ir plėtros programai skirti 18,8 mln. eurų. Šios lėšos bus panaudotos valstybinės reikšmės ir vietiniams keliams bei gatvėms rekonstruoti, taip pat darbų kokybės kontroliniam...

  • Pasiūlė paprastus būdus, kaip kasdien sutaupyti
    Pasiūlė paprastus būdus, kaip kasdien sutaupyti

    Šiais vartotojiškumo laikais vis dažniau kyla klausimų dėl finansinių sprendimų priėmimo ir jų valdymo. Bet daugiau išmokti apie asmeninių finansų valdymą geriau vėliau negu niekada. ...

  • Šalies IT ūkį prižiūrės Ūkio ministerija
    Šalies IT ūkį prižiūrės Ūkio ministerija

    Vyriausybė pritarė siūlymui skirti Ūkio ministeriją formuoti politiką skaitmeninės valdžios srityje. Tai leis tobulinti valstybės informacinių išteklių valdymo ir plėtros procesus valstybės lygmeniu. ...

  • Lietuviams nuosavų sodybų nebereikia
    Lietuviams nuosavų sodybų nebereikia

    Anksčiau sodybų prisipirkę lietuviai dabar bando jų atsikratyti, tačiau paklausa jau sumažėjo. Vis labiau ryškėja naujos tendencijos – paprastos, vandentiekio neturinčios sodybos, prie kurių galima privažiuoti tik neasfaltuotu keliu, pi...

    3
  • Atslūgęs karštis prekybininkų negąsdina
    Atslūgęs karštis prekybininkų negąsdina

    Vaisvandeniai, vaisiai, nealkoholiniai gėrimai, priemonės nuo saulės, mašalų ir uodų, aktyviam poilsiui skirtos prekės ir gėlės – paklausiausios prekės, Lietuvą užplūdus karščiams. Prekybininkai tikisi, kad šie pardavima...

  • Žaliavinis pienas iš Ukrainos į Lietuvą nėra importuojamas
    Žaliavinis pienas iš Ukrainos į Lietuvą nėra importuojamas

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad žaliavinis pienas ar pieno žaliava, kaip sudėtinė dalis, iš Ukrainos per Lietuvos pasienio postus nėra importuojama. ...

  • NPD pakeitimai: pritarta kompromisiniam siūlymui
    NPD pakeitimai: pritarta kompromisiniam siūlymui

    Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) palaikė Seimo valdančiųjų ir Vyriausybės kompromisinį siūlymą dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD), numatant lėtesnį jo taikymo ribos augimą. ...

  • Seimo komitetas pritarė „Sodros“ įmokų luboms
    Seimo komitetas pritarė „Sodros“ įmokų luboms

    Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, nors dar praėjusią savaitę buvo priėmęs priešingą sprendimą. Tokiu būdu pritarta kompromisui – palaikytas Vyriau...

  • Elektroniniai atsiskaitymai: estai ir vėl aplenkė lietuvius
    Elektroniniai atsiskaitymai: estai ir vėl aplenkė lietuvius

    Už prekes ir paslaugas lietuviai grynaisiais atsiskaito beveik taip pat dažnai kaip ir portugalai ar italai – net 62 proc. visų atsiskaitymų Lietuvoje sudaro grynieji, LRT RADIJUI sako Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalato...

  • Pervežamų krovinių kiekis išaugo 16 proc.
    Pervežamų krovinių kiekis išaugo 16 proc.

    Visų rūšių transportu pervežtų krovinių kiekis šių metų pirmą ketvirtį siekė 35,7 mln. tonų. Tai 16,3 proc. daugiau nei analogišką praėjusių metų laikotarpį, praneša Lietuvos statistikos departamentas. ...

Daugiau straipsnių