Skirtingi individualių namų šildymo būdai. Kurį pasirinkti?

Klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas individualaus namo savininkas – kaip šildyti savo būstą? Vieni renkasi šildymą dujomis, kietuoju kuru, elektra ar geotermine energija. Kiti derina kelis skirtingus šildymo būdus. Specialistai pastebi, kad populiariausi šildymo būdai nebūtinai yra patys pigiausi ir pataria įvertinti į visų jų trūkumus bei privalumus.

Plepių šeimyna gyvena 110 kvadratinių metrų name vienoje Vilniaus sodų bendrijoje. Šeima pasirinko lietuvių pamėgtą šildymo būdą – dujinį katilą. Tačiau dažnai užsikuria ir malkomis kūrenamą krosnelę.

„Mes šildomės dujomis, bet turime ir krosnelę, kurią pasikuriame, kai reikia. Kadangi dabar gana šalta, pasididinome ir pečiaus temperatūrą, ir krosnelę pasikuriame. Blogiausiu atveju, miegosime apačioje, kur truputį šilčiau, nes viršuje būna gana vėsu, dabar, pavyzdžiui, yra apie 17 laipsnių“, – pasakojo eksperimento dalyvė Monika.

Dujinis šildymo būdas šeimai patrauklus pasirodė  dėl tuometinės dujų kainos, kuri buvo beveik tris kartus mažesnė nei dabar ir dėl to, kad nereikės katilo kūrenti patiems.

„Apskritai mokėdavome apie 600–700 litų per mėnesį, šalčiausią mėnesį – apie 800 litų. Dabar, kai dujos pabrango, tikimės, kad bus dar daugiau. Dabar kiekvieną mėnesį tūkstantį litų atsidedame, o jau kiek bus, tiek bus“, – teigė pašnekovė.

Pasak Monikos, sąskaita kiek kandžiojasi dėl to, kad namas nėra itin sandarus. Šeimos planuose – susitaupyti pinigų ir apsišiltinti namuką.

„Kol kas ką jau padarysi, kaip jau yra, taip yra. Kita alternatyva butų statyti pečių ir šildytis malkomis. Bet tuomet nei savaitgalį galėsi išvažiuoti, nes reikia nuolat kūrenti. Ir šiaip nieks neturi didelio noro naktį keltis įmetinėti malkų“, – kalbėjo Monika.

„Šilumos nuostoliai patiriami per pastato atitvarus, langus, duris, pamatą ir panašiai. Kiti dažni nuostoliai būna, kai tinkamai neizoliuotos, neužsandarintos vamzdžių perėjimo linijos, šachtos“, – aiškina REMC vyresnysis specialistas Jonas Lengvelis.

Dujiniai katilai ypač išpopuliarėjo ekonominio pakilimo metu, tačiau šiuo metu pozicijas jie vėl užleidžia kietojo kuro katilams. Šiuolaikiniai dujų katilai automatizuoti, jų priežiūra nėra labai brangi ir jie neteršia gamtos.

„Kai atvedė dujas, nuo įvado reikėjo dujas atsivesti iki namo, tada pasistatyti katilą, išvedžioti po visą namą radiatorius, šildymo vamzdžius. Viskas tuomet atsiejo maždaug 13 tūkst. litų, tačiau tai buvo jau prieš penkerius ar daugiau metų“, – prisimena Monika.

J. Lengvelis pastebi, kad už įrangą gali tekti sumokėti iki 10 tūkst. litų, neskaitant montavimo darbų.

„Kalbat apie standartinį būstą, paprasto katilo su įranga kaina gali būti iki 3 tūkst. litų, kondensacinio – iki 10 tūkst. litų. Prie to dar prisideda montavimo darbai“, – sako jis.

Taip pat ne ką mažiau svarbus rodiklis, kalbant apie šildymo būdą – investicijų atsipirkimas. Jį apibrėžti gan sudėtinga, jei sistema įrengiama naujai, tačiau jei sugalvojama seną dujų katilą pakeisti nauju, kondensaciniu katilu, kuris kainuoja beveik dvigubai, tai ši investicija atsiperka apytiksliai per 6–7 metus. Taip pat nederėtų pamiršti dar vieno dujinio katilo pranašumo – deginamas kuras yra priskiriamos prie ekologiško .

„Vertinant pagal santykį, kiek dujos turi šilumos ir kiek jos išskiria CO2, azoto oksido ir kitų žalingų medžiagų, jos tikrai yra ekologiškas kuras. Bet kaina šiuo metu jau verčia pamąstyti“, – teigia VGTU profesorius habil. dr. Vytautas Martinaitis.

Tad viską susumavus, prieš jūsų akis – dujinio šildymo būdo privalumai bei trukumai:

Privalumai

Trūkumai

- aukštas komforto lygis;

- dujų kainos nustatomos be konkurencijos, tad pagal dabar galiojančias dujų kainas – tai vienas brangiausių šildymo būdų;

- su vienu įrenginiu galima pagaminti ir maksimalų šilumos kiekį, ir paruošti karštą vandenį;

- būtinas dujotiekio projektas;

- aukštas efektyvumas: paprasti katilai – iki 90 proc., kondensaciniai – iki 110 proc.;

- dujotiekio įrengimui galioja tam tikri reikalavimai.

- reikalinga minimali priežiūra;

 

- gali būti naudojamas kaip papildomas šilumos šaltinis.

 

Toliau šildymo būdų apžvalgoje – vienas populiariausių šildymo būdų Lietuvoje – kietojo kuro katilai. Priklausomai nuo kuro, juos galima išskirti į keletą rūšių: katilus, kūrenamus malkomis, ir katilus, kūrenamus granulėmis.

„Galima pasirinkti, ar jūs pats kaposite malkas ir dėsite į katilą, tuomet katilas bus pigesnis, ar norėsite automatizuotai kūrenti granulėmis, kai užtenka į katilinę ateiti kartą per savaitę. Tai jau šiek tiek į dujų katilą panašus įrenginys“, – teigia V. Martinaitis.

Pasak REMC vyresniojo specialisto J. Lengvelio, ieškantys geriausio kainos ir kokybės santykio, katilui turėtų skirti mažiausiai 15 tūkst. litų.

„Renkantis kiek įmanoma pigesnę įrangą, galima išsisukti ir su 10 tūkst. litų, bet natūraliai šiek tiek nukenčia ir kokybė. Derinant kainos ir kokybės santykį, tikintis efekto, be 15 tūkst. litų nėra net apie ką galvoti“, – tvirtina jis.

Šildymo išlaidas koreguoja naudojamas kuras. Pigiausi – durpių briketai, kurie kainuoja nuo 320 iki 340 litų už toną. Brangiausi – ekologišku saulėgrąžų briketai, kurie kainuoja nuo 650–750 litų už toną.

Mūsų eksperimento dalyviai naujai įrengtą namą šildosi granulėmis. Per gruodžio mėnesį jie sudegino granulių už 430 litų.

„Bendrąja klimato kaitos prasme teigiama, kad biokuras, malkos, neteršia aplinkos, nes medžiai auga, pasiima CO2. Visi šinome šį ciklą. Tačiau realiai pagalvokime: juk yra ir pelenai, ir dulkės, ir dūmai“, – sakė  VGTU profesorius, habil. dr. V. Martinaitis.

Privalumai

Trūkumai

- mažiausios investicijos;

- reikalinga kasdienė priežiūra: išvalyti pelenus, įdėti kuro;

- mažiausios kuro kainos ir didžiausias jo rūšių pasirinkimas;

- jei kurui naudojamos malkos, jas reikia bent metus džiovinti, kad nebūtų drėgnos, o jei jos drėgnos, kuro sąnaudos gali padvigubėti;

- nesudėtingas valdymas.

- dažniausiai kieto kuro katilinių efektyvumas siekia iki 70 proc.;

 

- investicijos padidėja, jei norima įsirengti akumuliacinę talpą;

 

- neefektyvus karšto vandens paruošimo būdas vasaros sezono metu.

Kitas eksperimento dalyvis Ričardas Jasponis, kuris savo namus šildo net trim skirtingais būdais: dujiniu katilu, šilumos siurbliu bei židiniu. Tad jis tokiu būdu nemažai sutaupo.

„Aš sudeginu kokius 3–3,5 kubinių metrų malkų, tai būtų apie viena tona sausos medienos. Tai nėra daug, tai būtų tik apie 15 proc. namo poreikio. Tokiomis dienomis, kai temperatūra artėja prie 20 laipsnių šalčio, labai geras pagalbininkas taupant pinigus. Kilovatvalandė energijos kainuoja apie 15 centų“, – teigė R. Jasponis.

„Logiškas derinys – pabandyti panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Yra toks principas: ką aš galiu panaudoti iš to, kas yra šalia manęs, o ne iš toli, ir likti nepriklausomu. Tai mūsų pagrindinis tikslas“, – kalbėjo V. Martinaitis.

„Židinys yra standartinis, jis kainavo 3,3 tūkst. litų, dar reikėjo mokėti už sumontavimą. Tai buvo prieš 14 metų. Dujinis katiliukas dabar kainuoja 3–4 tūkst. litų. Jis jau senas, gedo, reikėjo jį keisti. Pagrindinis mano šildymo būdas – šiluminis siurblys „oras-vanduo“ – yra kiniškas. Su darbais jis kainavo apie 7,5 tūkst. litų“, – skaičiavo R. Jasponis.

Jis veda nuoseklią apskaitą, kiek per metus išleidžia šildymui. Kiek išleidžia per mėnesį, pasakyti kiek sunkiau, tačiau ant katilo pritaisytas šilumos skaitiklis padeda nepasimesti skaičių jūroje.

„Gruodžio mėnesį papildomai sudeginau labai nedaug dujų, apie 60 kubinių metrų. Visą likusią energiją pagamino šilumos siurblys ir židinys. Manyčiau, kad iš viso susidarė 350–400 litų“, – sakė R. Jasponis.

Pono Ričardo šilumos sistemoje pirmu smuiku griežia šilumos siurblys „oras-vanduo“, dar kitaip žinomas aeroterminio šilumos siurblio pavadinimu. Tokį pat šildymo būdą propaguoja ir kitas mūsų herojus – architektas Domantas Murauskas.

„Šita sistema šildo namus ir ruošia karštą vandenį. Ši sistema yra kombinuota, tad vasarą su ja galima šaldymą daryti. Mes ėmėme pilną paketą, kuris kainavo apie 25 tūkst. litų“, – teigė D. Murauskas.

Pasak REMC vyresniojo specialisto J. Lengvelio, aeroterminio siurblio kaina ir priklausys nuo to, ar jis turės tik šildymo, ar tik aušinimo funkciją: „Nuo to iš karto skiriasi kaina.“

D. Murauskas už praėjusių metų gruodį, šildydamasis tik aeroterminiu šilumos siurbliu, už elektrą sumokėjo 450 litų. Darant prielaidą, kad apie 250 litų prisuka kiti elektriniai prietaisai, šilumos kaina siekia 200 litų.

Privalumai

Trūkumai

- ypač efektyvūs, kai lauko oro temperatūra didesnė nei 0°C;

- mažėja efektyvumas, kai temperatūra nukrinta žemiau nulio;

- labai efektyviai ruošia karštą vandenį vasarą;

- kai temperatūra nukrinta žemiau -15°C, reikalingas papildomas šilumos įrenginys;

- mažesnės investicijos, lyginant su geoterminiu šilumos siurbliu, nes pats įrenginys paprastesnis;

- lauke pastatomas ventiliatorius sukelia triukšmą ir pučia šaltą orą, todėl šalia jo nepatartina tiesti vaikščiojimo takų ar sodinti augalų.

- aukštas komforto lygis.

 

Kitas labai populiarus ir itin dažnai ekspertų liaupsinamas – geoterminis šildymo būdas. Taip yra todėl, jog jis visiškai automatizuotas.

„Investicija yra viena brangiausių, o gal net ir pati brangiausia. Ji susidaro iš dviejų pagrindinių dalykų: paties šilumos siurblio kainos ir, jei siurblys yra geoterminis, pirminę šilumą paimantis iš žemės grunto, tai grunto darbai“, – aiškina J. Lengvelis.

Vidutinė investicija būtų apie 35–40 tūkst. litų ir dar apie 10 tūkst. litų kainuotų radiatoriai. Investicija atsipirktų apytiksliai per 7–10 metų.

„Kalbant apie šilumos siurblį, nereikėtų sakyti, kad jis neteršia aplinkos, kaip tvirtina pardavėjai. Jis neteršia aplinkos čia, pas jus. Bet elektrą kažkur gamina, ir įdomu, ką gamybai naudoja. Gal akmens anglį degina, kai gamina elektrą, kuri suka šilumos siurblį“, – svarsto VGTU profesorius, habil. dr. V. Martinaitis.

Privalumai

Trūkumai

- efektyviausias iš visų šilumos siurblių, nes šiluma paimama iš didesnio ploto žemės paviršiaus arba gręžinio, todėl ir esant dideliems šalčiams efektyvumas išlieka aukštas;

- reikalingos didelės pradinės investicijos;

- naudojamas šildymui ir karštam vandeniui paruošti

- reikalingas didelis žemės plotas, naudojant šilumą iš 1 metro žemės gylio;

- aukštas komforto lygis.

- šalčiausiomis dienomis naudojami elektriniai vandens šildytuvai, dėl to gali padidėti ir elektros sąnaudos.

Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus šildymo būdas – šildymasis elektra. Ekspertai kiek skeptiškai žiūri į šį būdą, tačiau vienbalsiai taip pat nelinkę atmesti.

„Viena kilovatvalandė šilumos yra lygi vienai kilovatvalandei elektros energijos. Reiškias, kad kilovatvalandei šilumos pagaminti sunaudota elektra kainuoja 52 centus. Patogu labai, bet ar tai apsimoka – nežinau“, – sakė J. Lengvelis.

Išlaidos įsirengti šį šildymo būdą mažiausios – apie 2 tūkst. litų – ir reikalaujančios mažiausiai vargo. Eglė savo namus šildosi elektriniais radiatoriais. 1 kvadratinio metro kaina siekai beveik 4 litus. Tad už 78 kvadratinių metrų būstą moteris moka apie 300 litų už šildymą.

„Tiesioginis šildymas elektriniais radiatoriais – neprotingas sprendimas. Šeimininkas neturėtų taip daryti. Akumuliacinė elektra, kai išnaudojamas nakties tarifas, deja, tampa vis mažiau palankus vartotojams. Tokią kainodarą formuoja elektros tiekėjai“, – pastebi V. Martinaitis.

Privalumai

Trūkumai

- nedidelės pradinės investicijos;

- labai brangus šildymo būdas.

- paprastas įrengimas.

 

O dabar – visų anksčiau minėtų būdų palyginimas. Atspirties taškas –150 kvadratinių metrų namas, sunaudojantis per metus 20,5 tūkst. kilovatvalandžių.

Šildymo būdas

Įrangos kaina

Kaina metams

Komforto lygis

Kondensacinis  dujų katilas

7 tūkst. litų

4300

aukštas

Kieto kuro katilas (pjuvenų briketai)

5 tūkst. litų

2200

žemas

Granulinis katilas

15 tūkst. litų

2200

aukštas

Aeroterminis dujų katilas

25 tūkst. litų

2000

aukštas

Geoterminis šildymas

40 tūkst. litų

2000

aukštas

Šildymas elektra

3 tūkst. litų

8000

aukštas

Po trejų metų šildytis kietuoju kuru vis dar pigiausia. Per tą laiką šildymui ir įrangai išleisite apie 11 tūkst. litų. Kiek daugiau, 21 tūkst. litų, išleisite šildydami namus granulėmis, o brangiausia, net 46 tūkstančius – geoterminiam šilumos siurbliui. Derėtų pastebėti, kad gan sparčiai brangsta šildymasis elektra: nuo 11 tūkst. litų per metus iki 27 tūkst. litų po trejų metų.

Panaši situacija ir po šešerių metų – pigiausias lieka šildymasis kietu kuru (18 tūkst. litų), o brangiausia – geoterminiu šilumos katilu (52 tūkst. litų), tačiau pastarąjį vejasi šildymasis elektra, kuriam per šešerius metus išleisite apie 51 tūkst. litų. Taip pat pamažu susilygina išlaidos šildantis dujų katilu ir aeroterminiu šilumos siurbliu.

Po dešimties metų kietojo kuro katilas neužleidžia pigiausio šildymosi būdo pozicijos. Brangiausia šildytis tampa elektra. O lyginant dujų katilą su aeroterminiu šilumos siurbliu, po dešimties metų dujų katilas užleidžia pigesnio šildymo būdo pozicijas aeroterminiam šilumos siurbliui.

Šildymo būdas

3 metai

6 metai

10 metų

Komfortas

Kondensacinis  dujų katilas

20

32

50

aukštas

Kieto kuro katilas

11

18

27

žemas

Granulinis katilas

21

28

37

aukštas

Aeroterminis katilas

31

37

45

aukštas

Geoterminis šildymas

46

52

60

aukštas

Šildymas elektra

27

51

83

aukštas

Pabaigai – keletas ekspertų patarimų, kaip produktyviai šildytis ir neprarasti brangiai kainuojančios šilumos.

„Labai dažnai būna, kad kai žmonių nėra namie, jie šildymą visai išjungia, kai grįžta namo – šildymą vėl įjungia. Per tą laiką pas dažną vartotoją, kurio būstas nesandarus, namai labai stipriai atšąla. Tuomet nors esą pavyko sutaupyti energijos šildymą išjungus, aš sunaudoju didžiulį jos kiekį komfortiškai temperatūrai vėl pasiekti“, – pastebi REMC vyresnysis specialistas Jonas Lengvelis.

„Reiktų pažiūrėti, ar visas patalpas reikia vienodai šildyti. Gal vasarą jūs gyvenate viršutiniame aukšte, žiemą – apatiniame. Reiktų turėti galimybę sumažinti šildymą atskiruose kambariuose iki tam tikros temperatūros, nes paskui gali atsirasti kitos pasekmės, galite pakenkti statybinėms medžiagoms. Bet reikia stebėti, išjungti šildymą, kur jo nereikia. Tai paprastas šeimininkiškas elgesys“, – sako VGTU profesorius, habil. dr. V. Martinaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

666

666 portretas
kaip visalaik praleido įdomiausią : neįtraukė iš lryto straipsnio : Elektrą vilniečiui gamina asmeninė elektrinė ( tas pats kas lietuvos elektrinės 9 blokas , tik aišku pigiau ir dar pilnai neišnaudotas), ir iš kaunodienos straipsnio : Lietuvis sukūrė įrenginį, kuris šildo patalpas degindamas vandenilį . Beje iš abiejų straipsnių šildymo technologijas galima būtu sujungti į vieną ir gautume naudingesnį variantą , na aišku galima būtu dar pakeist varikliuką į hibridinį ir dastatyt vėjo jėgaines ar tai saulės na ir dajungus mini ''kruonio'' hidroelektrinę , va tuomet straipsnis kaip ir laida būtu dar įdomesni .

uosis

uosis portretas
o kokiomis malkomis kūreno :) ir kiek išdžiovintomis , nes tai labai daug ką reiškia . Degimo procesas. Tai degios kuro dalies jungimasis su oru. Malkos užsidega esant 300 laispnių temperatūrai (pagal Celsijų), anglys – 600. Malkų degimo procesas vyksta, kai temperatūra yra 800 – 900 laipsnių, akmens anglių – 900 – 1200 laipsnių. Kai į pakurą patenka per daug oro, ji atšąla. Jei oro per mažai, degimas ne pilnas, dūmai juodi. Vandens garai išeina per dūmtraukį, o jei dūmtraukio sienelės šaltos (per platus dūmtraukis), vanduo sėda ant dūmtraukio sienelių, dūmtraukio plytos irsta, pagelsta net iš išorės. Apie 85 – 90 proc. kuro pirmiausia virsta dujomis ir tik 10 – 15 proc. sudega kietu pavidalu. Dujos – tai anglis ir vandenilis. Kai kurios akmens anglies rūšys ir malkos dega ilga ugnimi, todėl pakura turi būti aukšta. Kitaip dujos atšąla ir išeina per dūmtraukį nesudegusios. 1 kub. m. oro esant 0 laispsnio temperatūrai sveria 1,233 kg., 20 laipsnių temperatūrai – 1,205 kg., 100 laipsnių temeratūrai – 1,13 kg., 150 laipsnių temperatūrai – 1,086 kg. Todėl dūmai kyla, o dūmtraukis siurbia. Vienam kg malkų sudegti reikia 6 – 8 kub. m. oro. Malkas į pakurą reikia pakrauti iš karto. Virš malkų turi būti apie 300 mm oro tarpas. Baigiantis kūrentis, sumažėja reikiamo oro kiekis, todėl galima pridaryti dureles, sumažinti paduodamo oro kiekį į pakurą. Karštiesm dūmams reikia daugiau vietos, todėl pirmo ir paskutinio kanalų plotis gali skirtis 2 kartus. Degančią žvakę pastačius prie atvirų pakuros durelių, galima patikrinti dūmų trauką: jei žvakė užgęsta – per daug traukia, todėl reikia pridaryti užkaišą. Išeinančių dūmų temperatūra turi būti apie 100 laipsnių, kad nesikondensuotų vanduo. Juo drėgnesnės malkos, juo smulkiau reikia skaldyti. Pakurai nenaudoti žibalo, benzino. Švarus oras įšyla greičiau, todėl patalpą reikia vėdinti. Balta degimo spalva ir gaudesys pakuroje – per didelė trauka. Geltonai auksinės spalvos liepsna – trauka normali. Krosnių naudojimo veikimo koeficientas (n. v. k.). Tai naudingai panaudoto šilumos kiekio santykis su visu sunaudotu šilumos kiekiu. Naudingai panaudota šiluma – tai šiluma, atiduota patalpai, o sunaudota šiluma – tai šiluma, gauta deginant kurą. Krosnis negali visos šilumos atiduoti patalpai, nes dalis šilumos kartu su dūmų dujomis išeina pro dūmtraukį, dalis lieka kure, subyrėjusiame į pelenę, ir dalis šilumos nuostolių atsiranda dėl nepilno kuro degimo. Šildymo krosnių n. v. k. būna apie 0,6 – 0.7, atvirų židinių – apie 0,2 – 0,3, židinių su kasetėmis – apie 0,8 – 0,89. Plonasienės krosnys įkaista greičiau. Uždarius užkaišą, mažiau išeina šilumos, todėl didesnis n. v. k.

hububi

hububi portretas
daug kas priklauso nuo oro padavimo į šildymo prietaisus nes jei oras naudojamas iš tos pačios patalpos tai automatiškai atsiranda skersvėjis o jei įtraukiamas iš lauko per tam skirtą atvedimą tai mažinamas skersvėjis .
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    52
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių