Skęstantiems bedarbiams – nors šiaudas

Nuo šios vasaros bedarbiams turėtų būti numesti keli gelbėjimosi ratai. Tačiau vienas jų veikiausiai nukris ant kaklo ne iš tiesų neturintiesiems darbo, o smulkiesiems verslininkams, dirbantiems pagal verslo liudijimus. Sumaniausieji ne tik galės perpus pigiau nusipirkti verslo liudijimus, bet ir visus metus gauti piniginę paramą.

Skurdo liūne skęstantiems bedarbiams gelbėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keletą priemonių, kurios turėtų palengvinti jiems galimybes susirasti pragyvenimo šaltinį.

Bedarbiams, pradedantiems smulkųjį verslą pagal verslo liudijimą, siūloma metus kas mėnesį mokėti po 200 litų subsidiją. Subsidijuoti numatoma ir darbo patirties neturinčių jaunuolių iki 29 metų įdarbinimą.

Neišregistruotų neveikiančių individualių įmonių savininkams siūloma leisti registruotis bedarbiais.

Įspėtiems apie atleidimą darbuotojams darbo biržos iškart galėtų ieškoti kitos darbovietės, o juos įdarbinusieji gautų subsidijas.

Šiam pasiūlymui paketui, kuris, kaip tikimasi, turėtų sumažinti nedarbą, jau pritarė Vyriausybė. Artimiausiu metu jis turėtų būti svarstomas Seime, o įsigaliotų nuo birželio ar liepos.

Mokslus bebaigiantys ar jau turintieji diplomus, bet nerandantys darbo jaunuoliai džiūgauja, kad pagaliau valdžia kažką realiai padarys jų labui. Darbuotojai, jaučiantys, kad jų dienos darbe suskaičiuotos, guodžiasi lengviau susirasiantys kitą, jeigu pas darbdavį ateisiantys su „kraičiu“ – subsidija.

Tačiau jau kuris laikas darbo biržos slenkstį minantys bedarbiai skeptiškai vertina jiems žadamą paramą pradėti verslą.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija rėžia tiesiai šviesiai: tai ne parama, o žvakė numirėliui.

„Tie, kurie turi verslą, pajus šiokią tokią paramą. Bet tie, kurie neturi jokio, gaudami 200 litų, tikrai negalės pradėti verslo, tegu ir pačio smulkiausiojo“, – teigia asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Prašė gerokai didesnės sumos

Smulkiojo verslo rėmimo įstatymo projekte numatyta remti tuos bedarbius, kurie verslo liudijimus išsiims ne trumpiau kaip vienam mėnesiui ir tęs iki metų. Už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį jiems būtų mokama 0,25 minimalaus mėnesinės algos dydžio subsidija (dabar 200 Lt).

Pakartotinai subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą galėtų būti skiriama ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo paskutinės jos skyrimo dienos.

Z.Sorokienei teigia, kad tokia maža parama tikrai nepaskatins imtis nuosavo verslo tų bedarbių, kurie iki tol tuo neužsiėmė ir neturi pakankamai santaupų.

„Du šimtai litų per mėnesį – juokingai maža suma. Jos net mokesčiams nepakanka susimokėti, jau nekalbant apie tai, kad verslo pradžiai reikia turėti pinigų įrangai, patalpų nuomai, pagaliau – būtinos apyvartinės lėšos“, – kalbėjo ji.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija siūlė pradedančius savo verslą bedarbius remti bent tris kartus didesne suma. Pasak Z.Sorokienės, tada jiems bent mokesčius būtų lengviau susimokėti.

Verslininkės teigimu, valdžia neįvertina fakto, kad remti bedarbį jai kainuoja kurs kas daugiau – maždaug 1500 litų per mėnesį.

„Reikia mokėti bedarbio pašalpą, vėliau – socialinę pašalpą, skirti kompensaciją už komunalines paslaugas, vaikams – nemokamą maitinimą mokykloje“, – vardijo valdžios išlaidas bedarbiui Z.Sorokienė.

Kita vertus, ji sutiko, kad geriau jau menka parama negu jokios. „Bent jau turintieji verslą ja pasinaudos“, – paaiškino asociacijos pirmininkė.

Gudrauja ne iš gero

Dirbantieji pagal verslo liudijimus, pasibaigus jų galiojimui, galės registruotis darbo biržoje bedarbiais. Iki šiol jie taip darė siekdami perpus pigiau nusipirkti verslo liudijimą, o dabar dar galės gauti ir 200 litų paramą kas mėnesį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino: nėra reikalavimo, kad bedarbiai, norintys gauti paramą smulkiajam verslui pradėti, būtų užsiregistravę darbo biržoje tam tikrą laiką.

Taigi žmogus, dirbantis pagal verslo liudijimą, pasibaigus jo galiojimui, neis į mokesčių inspekciją jo pratęsti, bet kulniuos į darbo biržą, užsiregistruos, o kitą dieną jau galės pigiau nusipirkti verslo liudijimą ir įgis teisę į kasmėnesinę subsidiją.

Z.Sorokienė nemano, kad ant smulkiųjų verslininkų reikėtų pykti dėl tokio gudravimo. Jos teigimu, šie žmonės sau duoną užsidirba sunkiai, yra apkrauti mokesčiais.

„Iš tų 200 litų jie nepasipelnys. Tie pinigai gal jiems tik padės nesužlugdyti ir neateiti į tą pačią darbo biržą ar socialinės paramos skyrių su ištiesta ranka“, – sakė asociacijos vadovė.

Per keturis šių metų mėnesius Panevėžyje verslo liudijimus išsiėmė 748 bedarbiai. Duomenų, kiek iš jų pradėjo verslą pirmą kartą, nėra, tačiau veikiausiai nedaug.

Pirmosiomis šių metų sausio dienomis darbo biržą apgulė smulkieji verslininkai, panorę šiems metams perpus pigiau įsigyti verslo liudijimus. Tokią lengvatą bedarbiams yra numačiusios miesto ir rajono savivaldybės.

Darbuotojus keis jaunimu?

Siekiant paskatinti darbdavius priimti darbo patirties neturinčius jaunus žmones iki 29 metų, siūloma taikyti mokestinę lengvatą darbdaviams. Jie, pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbinę samdomo darbo patirties neturėjusius asmenis, vienerius metus būtų atleidžiami nuo socialinio draudimo įmokų dalies.

Už įdarbintą jaunuolį jie mokėtų tik įmokas ligai ir motinystei, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir sveikatos draudimą, o socialinių įmokų pensijoms nemokėtų. Bendra socialinio draudimo įmokų suma būtų ne 31 procentas, kaip dabar, o 7,7 procento.

Šią lengvatą siūlomą taikyti dvejus metus – nuo 2010-ųjų liepos iki 2012-ųjų liepos.

Lietuvos studentija ir apskritai jaunuoliai tokį siūlymą vertina labai teigiamai. Jie tvirtina, kad tai iš tiesų padėtų jauniems, darbo patirties neturintiems žmonėms susirasti darbą. Dabar jiems labai sunku konkuruoti darbo rinkoje.

Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė sakė, kad jaunuolių įdarbinimas buvo subsidijuojamas ir iki šiol, tačiau tik žmonių iki 25 metų ir tik tris mėnesius.

A.Biguzienė neabejoja: jeigu darbdaviams bus taikomos mokestinės lengvatos visus metus, jie bus suinteresuoti į darbą priimti jaunus žmones.

Pavaduotoja, paklausta, ar nemano, kad darbdaviai savo darbuotojus pradės keisti jaunais žmonėmis, atsakė, kad to neturėtų atsitikti.

Pasak jos, visų pirmą daugelyje sričių patirtis ir kvalifikacija yra didelė vertybė. Be to, darbo birža kontroliuoja, ar darbdavys, kuris gauna piniginę paramą ar lengvatą už įdarbintą asmenį, nepiktnaudžiauja. Darbo birža analizuoja, kokių profesijų darbuotojus jie atleidžia, kokių priima.

„Jeigu matysime, kad atleidžia pardavėją ir vėl ieško kitos, neremsime. Tačiau jeigu atleidžia pardavėją, o ieško santechniko, nėra jokių kliūčių pretenduoti į paramą“, – aiškino A.Biguzienė.

Masinių atleidimų nebėra

Šiuo metų remiamojo įdarbinimo priemonės (įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas) netaikomas įspėtiesiems apie atleidimą iš darbo.

Siūloma, kad įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpiu teritorinė darbo birža iš anksto darbuotojams ieškotų darbdavių, kurie juos įdarbintų pagal užimtumo rėmimo priemones ir galėtų gauti darbo užmokesčio subsidijas. Kitaip sakant, dalį atlyginimo darbuotojui mokėtų darbdavys, dalį – valstybė.

Taigi tik atleistas iš vienos darbovietės žmogus jau galėtų pradėti dirbti kitoje arba jam nereikėtų ilgai lankytis darbo biržoje.

A.Biguzienė mano, kad ši priemonė turėtų padėti mažinti nedarbą, nes darbdaviai suinteresuoti priimti remiamus bedarbius. Tiesa, pastaruoju metu Panevėžio darbo birža jau nebegauna pranešimų iš įmonių apie atleidžiamą didesnį skaičių darbuotojų.

Leis tapti tikrais bedarbiais

Šiuo metu individualių įmonių savininkai, kurių įmonėms suteiktas likviduojamos statusas, gali registruotis darbo biržoje kaip ieškantys darbo, tačiau daugiau neturi jokių lengvatų.

Siūloma jiems suteikti teisę darbo biržoje registruotis bedarbiais, dalyvauti aktyviose darbo rinkos priemonėse, būti draudžiamiems valstybės sveikatos draudimu ir gauti kitas priklausančias lengvatas.

Dabar bankrutavę verslininkai atsiduria savotiškuose spąstuose. Jie neturi pajamų, taigi nėra pinigų mokesčiams susimokėti, tad negali išregistruoti įmonės ir neturi teisės į socialinę paramą, nes nėra registruoti darbo biržoje kaip bedarbiai, o tik kaip ieškantys darbo.