Skatina gaminti išskirtinės kokybės produktus

Apie išskirtinės kokybės maisto produktus, kurių gamyba skatinama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“, mūsų šalyje garsiau prabilta prieš trejus metus. Dabar išskirtinės kokybės produkto (IKP) sertifikatus turi per trisdešimt gamintojų.

Nuo ekologinio – prie IKP

Šilalės bitininkų draugijos pirmininkas Jonas Rabačius bitininkauja Pagramančio regioniniame parke, Akmenos upės slėnyje.

„Pradžioje seneliui su mama padėdavau bitininkauti, seneliui silpstant, vis daugiau laiko pradėjau praleisti prie bičių“, - daugeliui bičiulių pažįstamą situaciją pasakoja šilališkis, kurio bityne dabar per šimtą bičių šeimų.

Rajono bitininkų lyderis noriai išmėgina naujoves. 1998 m. jo bitynui buvo suteiktas ekologinio ūkio sertifikatas. Drauge su kolega jie šios veiklos ėmėsi vieni pirmųjų, kai dar ekologiniams bitynams parama nebuvo skiriama. „Medų sertifikuodavau, kad pirkėjai jį deramai įvertintų“, - prisimena pažangus bičiulis.

Pernai bitininkas nusprendė dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėje „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. “Sąlygos, reikalavimai išskirtinės kokybės produktams yra panašūs kaip ekologiškiems“, - pastebi J.Rabačius. Pasak jo, kol kas jis neaprėpia viso spektro už IKP numatytos paramos. Tačiau ženklų efektą jaučia ir iš to, kiek pasinaudoja.

Užtikrina ir kainos priedą

Nors geras produktas pats save giria, mugėje, parodoje ar parduotuvėje labai praverčia ir reklaminiai lankstinukai. Pirkėjų žvilgsnį traukia kokybiška pakuotė, etiketės. Visos šios pateikimo bei reklamos išlaidos kompensuojamos iš programos lėšų. Išskirtinai pateikiamo produkto ir kaina didesnė. Parodose, mugėse, mažose parduotuvėse Palangoje, Klaipėdoje medų pardavinėjantis J.Rabačius tvirtina, kad dalyvavimas priemonėje jam užtikrina apie 20 procentų kainos priedą.

Išskirtinės kokybės medus neužsiguli. Šilalės bitininkas visą praėjusių metų bityno produkciją pardavė dar sausio mėnesį. 

J.Rabačus įsiliejo į Išskirtinės kokybės produktų gamintojų asociaciją, kuri įsteigta visai neseniai. Bitininkas mano, kad reikėtų tobulinti su bitininkyste susijusias teisines normas, kad jos būtų palankesnės šiai veiklai Lietuvoje.

Bitininkai kol kas aktyviausi priemonės „Maisto kokybės schemos“ dalyviai. Iš 32 IKP gamintojų 26 yra bitininkai. Jų bitynuose iš viso 1000 bičių šeimų, kasmet surenkama daugiau kaip 30 tonų medaus ir kitų išskirtinės kokybės bičių produktų. Priemonėje taip pat dalyvauja 1 sodininkas, 3 daržininkai, 2 uogų augintojai.

Reikalavimai – įvykdomi

Bitininkystės ūkius kuruojantis VŠĮ “Ekoagros” Kauno padalinio vyriausiasis specialistas Remigijus Gerulis mano, kad išskirtinio medaus gamyba bitininkai, ypač jauni, galėtų domėtis kur kas aktyviau. Daugelis bijo būti varžomi reikalavimų, patikrų, kratosi popierizmo.

Dalyvaujantiems maisto kokybės schemose ūkiams keliami griežtesni nei įprastiems ūkiams maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos reikalavimai. Pasak “Ekoagros” atstovo, šie reikalavimai yra realūs. Jie nedaug skiriasi nuo tų, kurie keliami ekologiniams ūkiams. Visais atvejais svarbiausia yra užtikrinti švarų, be jokių pašalinių medžiagų produktą.

Bitynas turi būti pakankamai nutolęs nuo bet kokių taršos šaltinių, aviliai – mediniai (ne polistireno), vaistai bičių ligoms gydyti – natūralūs. Svarbu užtikrinti, kad medus neturėtų sąlyčio su jo kokybę paveikti galinčiomis medžiagomis (medsukis turi būti nerūdijančio plieno, indeliai medui – ne plastikiniai, o stikliniai ar keraminiai).

Produkto ir trumpesnis realizacijos laikas.
Šilalės bitininko negąsdina „Ekoagros” patikros: „Stengiuosi būti visada susitvarkęs. Štai už savaitės kitos reikės siųsti pavasarinį medų į Nacionalinio maisto rizikos vertinimo instituto laboratoriją – toks yra reikalavimas, kitaip negausi sertifikato. Kasmet privalu ištirti laboratoriškai vieną medaus mėginį. Gerai būtų tirti ir dažniau – pačiam pravartu medaus kokybę žinoti“, – teigė šilališkis.

Kas gali siekti paramos?

IKP laikomas toks produktas, kurio kokybė pranoksta ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus ar kuris dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo išsiskiria ypatingomis savybėmis.

Parama gali būti teikiama tiems, kurie gamina / augina žmonėms vartoti skirtus produktus, atitinkančius žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ reikalavimus: paukštieną, mėsą, pieną, sūrius, miltus, kruopas, burokėlius, ridikėlius, salotas, kopūstus, žiedinius kopūstus, svogūnus, česnakus, morkas, pomidorus, agurkus, saldžiąsias paprikas, bulves, obuolius, kriaušes, slyvas, vyšnias, avietes, braškes, serbentus, medų bei bičių produktus (duoną, žiedadulkes) ir jų mišinius.

KPP “Maisto kokybės schemos” paramai 2010–2013 metais skirta per 9,87 mln. Lt. Šia parama galėtų pasinaudoti apie 400 pareiškėjų – ūkių ar produkcijos gamintojų. Vienai žemės ūkio valdai gali būti suteikta iki 10 358 Lt (3000 eurų) per metus parama. Priemonės dalyviams kompensuoja iki 100 procentų išlaidų; parama teikiama ne ilgiau kaip 5 metus.