Šįvakar bus sprendžiamas nacionalizuoto banko „Snoras“ likimas

Šį vakarą Lietuvos bankas turėtų spręsti, kaip toliau veiks nacionalizuotas bankas „Snoras“. Kaip banko klientai galės disponuoti savo pinigais nuo pirmadienio, bus nuspręsta išklausius laikinojo „Snoro“ administratoriaus informacijos.

Po to, kai Vyriausybė trečiadienį nusprendė perimti banko akcijas visuomenės reikmėms ir banko operacijos buvo sustabdytos, pranešta, kad bankas veiklą gali atnaujinti jau pirmadienį.

„Aš galiu pasakyti vieną dalyką, kad pirmadienį bus leidžiama atsiimti 500 litų per dieną skyriuose, o dėl kitų sumų ir tolimesnių sprendimų mes rinksimės sekmadienį ir spręsime priklausomai nuo to, kokią išvadą padarys laikinasis administratorius“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Vaidevutis Geralavičius.

„Snoras“ nacionalizuotas, nes, Lietuvos banko teigimu, informacijos analizė atskleidė, jog banko turto kokybė buvo prasta, kredito rizika vertinta neatsakingai, esą ketvirtadienį bankas nebebūtų galėjęs atlikti einamųjų operacijų, praneša LTV „Šiandien“.
Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Tuo metu Lietuvoje esantys buvę „Snoro“ vadovai teigė, kad bankas buvo mokus. Iš Lietuvos išvykęs banko prezidentas bei bendraturtis Raimondas Baranauskas ir pagrindinis akcininkas Vladimiras Anotonovas vakar viename iš rusiškų Latvijos tinklalapių išplatino pareiškimą, jog visais įmanomais teisiniais būdais gins savo verslą.


Šiame straipsnyje: Snoras

NAUJAUSI KOMENTARAI

LB ataskaita

LB ataskaita portretas
2011.10.27 Ištrauka iš Lietuvos banko ataskaitos. Atkreipkit dėmesį į paskutinį sakinį. "Kaip vykdomi veiklos riziką ribojantys normatyvai Įvertindami sudėtingą padėtį tarptautinėse finansų rinkose, bankai vėl didina likvidumą. 2011 m. mažėjęs likvidumo rodiklis trečiąjį ketvirtį padidėjo 1,4 procentinio punkto iki 41,7 procento ir beveik 12 procentinių punktų buvo didesnis už Lietuvos banko nustatytą minimumą (30 %). Lietuvos bankų sistemos rinkos didžiąją dalį sudarančių užsienio patronuojančiąsias institucijas turinčių bankų, galinčių skolintis iš užsienio patronuojančiųjų institucijų, vidutinis likvidumo rodiklis spalio 1 d. buvo 40,4 procento. Užsienio patronuojančiųjų institucijų neturinčių bankų vidutinis likvidumo rodiklis buvo didesnis – 45,9 procento. Spalio 1 d. duomenimis, bankai nurodė turintys pakankamą likvidumo atsargą grynajai finansavimo spragai padengti. Bankų nustatyta likvidumo atsarga iš viso sudarė beveik 15 mlrd., o grynoji finansavimo spraga buvo 6,8 mlrd. litų, t. y. bankai turėjo 2,2 karto didesnę negu minimaliai reikėtų likvidumo atsargą. Bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis trečiąjį ketvirtį šiek tiek sumažėjo ir spalio 1 d. sudarė 14,1 procento. Bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo, spalio 1 d. buvo pajėgūs sudaryti apie 2,8 mlrd. litų papildomų specialiųjų atidėjinių (esamus specialiuosius atidėjinius (galėjo?) padidinti apie 74 %), arba pagal riziką įvertintą turtą padidinti 34,4 mlrd. litų. Bankų sistemos kapitalas, arba kapitalo bazė, naudojamas apskaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą, spalio 1 d. sudarė 6,9 mlrd. litų, iš jų didžiausia dalis (5,7 mlrd. Lt) teko I lygio kapitalui. Kapitalo poreikis spalio 1 d. sudarė 4,1 mlrd. litų. Kredito rizikai amortizuoti priskirtas kapitalas sudarė kapitalo poreikio didžiąją dalį ir buvo 3,3 mlrd. litų. Rinkos ir operacinei rizikai amortizuoti priskirtas kapitalas sudarė atitinkamai tik 496mln. ir 278 mln. litų. Rinkos rizikai reikšmingiausia tebėra užsienio valiutos kurso pokyčio rizika, jai skirta 83,5 procento viso rinkos rizikai padengti reikalingo kapitalo. Kapitalo poreikis euro pozicijai spalio 1 d. buvo 411,5 mln. litų, t. y. 99,3 procento viso užsienio valiutos kapitalo poreikio. Visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus."
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    46
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių