Siuvimo pramonė darbuotojus atsiveža iš kitų šalių, nes vietinių neprisišaukia

Vasaros pabaigoje išlydėjusi paskutinę šrilankietę, vyriškų drabužių siuvimo bendrovė "Visatex" vėl planuoja įsivežti kelias dešimtis siuvėjų iš Šri Lankos, nors Lietuvoje darbo ieško per tūkstantis siuvėjų.

Vyriausybė planuoja, kad pokyčių į darbo rinką įlies rengiama čekių sistema, bet verslininkai nieko gero nesitiki, kol nebus pakeista ydinga socialinė politika, pirmadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

550 darbuotojų turinti Visagino "Visatex" savo produkciją eksportuoja į Vokietiją, Skandinavijos šalis, kitas Europos valstybes ir, kaip tvirtina įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoja Jelena Kaleničenko, turi pakankamai užsakymų, bet norinčiųjų dirbti Lietuvoje neranda.

Ji sako, įmonėje vienetinis užmokestis, įkainiai maži, atlyginimai menkesni už gaunamas socialines pašalpas, tad dirbti neapsimoka, o kvalifikuotos svetimšalės, savo gimtinėje už analogišką darbą per mėnesį uždirbdavusios apie 50 eurų, Lietuvoje gauna maždaug 4 kartus daugiau - 200 eurų. Beje, visaginietėms ir šrilankietėms taikomi tokie patys įkainiai už operacijas, tad uždarbis priklauso tik nuo pastangų.

Įsivežti iš užsienio siuvėjų norėtų ir bendrovė "Kauno Baltija", nors įmonės generalinis direktorius Vidas Butkus skaičiuoja, kad nuomoti jiems būstą Kaune būtų brangu. Įmonė nors ir šiandien įdarbintų šimtą siuvėjų, bet norinčiųjų nesulaukia.

"Ir darbo biržoje, ir per spaudą skelbiame, kad ieškome siuvėjų. Bet kol Vyriausybė neskatins bedarbių eiti dirbti - niekas nesikeis", - apgailestauja V.Butkus.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Linas Lasiauskas teigia nepritariantis imigracijai, kai šalyje klesti nedarbas, bet ir nematantis kitos išeities, kol darbo santykiai bus nelankstūs, o Vyriausybė šiai pramonės šakai bus atgręžusi nugarą.

"Vyriausybė mūsų pramonei niekada nėra parodžiusi dėmesio. Europiniai pinigai įrangai bei technologijoms atnaujinti ar eksportui skatinti buvo nukreipti į kitas pramonės šakas ir mūsų sektorių aplenkė, nors mūsų įmonių indėlis į eksportą buvo nemažas", - priekaištauja L. Lasiauskas.

Pasak jo, didmiesčių įmonėms lengviau - ten darbuotojai, ieškodami uždarbio, juda iš vienos siuvimo įmonės į kitą, o mažesniuose miesteliuose, kur siuvimo įmonė būna vienintelė, tokio judėjimo nėra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas įsitikinęs, kad disproporcijas, kai esant dideliam nedarbui reikalingų darbuotojų tenka įsivežti iš užsienio, sureguliuos čekių sistema.

Sistemos esmę jis aiškina paprastai: bedarbis gaus čekį, t. y. dokumentą, patvirtinantį, kad už šio asmens apmokymą valstybė įsipareigoja sumokėti. Su šiuo čekiu asmuo galės eiti įmokymo įstaigą arba pas darbdavį, kuris sutiks jį apmokyti ir įdarbinti. Kad darbdavys arba mokymo įstaiga gautų pinigus už bedarbio mokymą, tarp darbdavio, Lietuvos darbo biržos, mokymo įstaigos ir bedarbio bus sudaroma sutartis.

Pačiu geriausiu atveju čekių sistema pradės veikti nuo ateinančių metų rudens.

Darbdaviai tokiu siūlymu nepasitiki."Jei bedarbis nenori dirbti, jis nedirbs nei su čekiu, nei be jo", - sako V.Butkus.