Šių dienų sunkmetis netelpa į teorijos rėmus

Didelis nedarbas, sugriežtintos kreditavimo sąlygos ir smukusios nekilnojamojo turto kainos - visa tai būdinga bet kokiai ekonominei krizei. Tačiau šių dienų realijos netelpa į teorijos rėmus. JAV žurnalas „Time“ rado 10 ypatumų, kurie skiria dabartinį sunkmetį nuo ankstesnių.

1. Sriuba nėra išsigelbėjimas

Sumažėjus pajamoms, žmonės pradeda taupyti viskam, įskaitant maisto produktus. Ekspertai tikėjosi, kad vartotojai nustos lankytis restoranuose ir kavinėse, ir pigi sriuba iš skardinių bus pagrindinis antikrizinis maisto produktas.

Tačiau stambios JAV konservuotų sriubų gamintojos „Campbell's“ pardavimai pastarąjį ketvirtį sumažėjo 7 proc. Bendrovės akcijos vertybinių popierių biržoje nepateisino lūkesčių ir per pastaruosius devynis mėnesius smuko 25 proc.

Ekspertai gūžčioja pečiais. Galbūt sriubos nepakanka pasisotinti, todėl vartotojai mieliau renkasi mėsainius greito maisto restoranuose? O gal vartotojus atbaido didelis konservuotų sriubų kaloringumas ir jose esančios cheminės medžiagos?

2. Ekologiškas maistas vis dar populiarus

Nors ne taip sparčiai kaip anksčiau, bet ekologiško maisto rinka toliau plečiasi ir šiemet paaugs maždaug 6 proc.

Rinkos tyrimų kompanija „Packaged Facts“ prognozavo, kad brangesnių maisto produktų - ekologiškos jautienos, aliejų ir daržovių, užaugintų be pesticidų - paklausa sumažės suplonėjus pirkėjų piniginėms. Tačiau taip neįvyko. „Packaged Facts“ pripažino, kad vartotojai, slegiami recesijos, bando padaryti ką nors malonaus ir gero tiek sau, tiek aplinkai, kad pasijustų geriau.

3. Paskolų palūkanos nemažėja

Vartotojams itin sunku gauti paskolas, nebent jie sutinka mokėti lupikiškas palūkanas.

Ekonomikos teorija sako, kad centriniams bankams mažinant palūkanų normas, jų pėdomis seka ir komerciniai bankai. Pigios paskolos skatina vartojimą ir ekonomikos atsigavimą. Tačiau dabar ši teorija neveikia. Įsiskolinimo mastai buvo tikie dideli, kad bankai neskuba išduoti naujų kreditų, kol nėra padengti senieji.

4. Išgraibstomi bilietai į kino teatrus

Kiekvienas namuose turi televizorių, dauguma gyventojų - ir kompiuterį. Ar nebūtų logiška pasinaudoti turimais prietaisais ir sutaupyti keliasdešimt litų?

Bet nepaisydami ekonominės krizės žmonės plūsta į kino teatrus. Tinklalapio Hollywood.com duomenimis, filmų kūrėjų pajamos šiemet išaugo 11 proc., o kino teatrų žiūrovų skaičius - 9 proc.

Tikriausiai kino teatras yra palyginti pigi vieta pasimatymams. Be to, Holivudas šiemet pristatė daug populiarių naujovių, tokių kaip „Haris Poteris ir Netikras Princas“, „Ledynmetis 3“ ir „Brüno“.

5. Krizė prasiskverbė į miegamuosius

Įprasta manyti, kad neturėdamas pinigų žmogus daugiau laiko praleidžia namuose ir stengiasi patirti malonumą su savo antrąja puse. Aišku, ekspertai negali paskaičiuoti, kiek porų mylisi namuose. Tačiau statistika rodo, kad kontraceptinių priemonių pardavimai 2008 m. ženkliai smuko, o gimstamumas ne tik nepadidėjo, bet ir nusirito į „raudonąją“ zoną.

Panašu, kad miegamasis nustojo būti nemokamų pasilinksminimų vieta. Galbūt žmonių lytiniam gyvenimui kenkia stresas dėl prarasto darbo ar sumažėjusių pajamų, spėlioja žurnalas „Time“.

6. Sunkmetį išgyvena ir nuodėmių industrija

Plačiai paplitusi nuomonė, kad recesijos sąlygomis žmonės grimzta į nuodėmių liūną - pradeda girtuokliauti, rūkyti, lošti azartinius žaidimus. Bet ir šios ekonomikos šakos šiomis dienomis išgyvena krizę.

Alkoholio pramonė - ryškiausias pavyzdys. Per 2001 m. ekonominę krizę iš alkoholinių gėrimų pardavimų JAV biudžetas surinko 1,5 proc. daugiau mokesčių, o šiemet, kaip prognozuojama, surinks 5 proc. mažiau. Girtuokliavimas, kaip ir kazino, žmonėms pasidarė per brangus ir nereikalingas malonumas.

7. Nėra saugių užuovėjų

Anksčiau, kai pasaulį krėtė ekonominės krizės, atsirasdavo bent viena saugi užuovėja, kur investuotojai glaudėsi ir laukė, kol audros aprims. Tačiau pastarasis sunkmetis palietė visus, net krizėms atsparias kompanijas, tokias kaip jau minėta „Campbell's“.

Neturėdami kur dėtis, investuotojai dabar galvoja vien apie tai, kaip išsaugoti savo turtus. Sukrėsti prastėjančių ekonomikos rodiklių, jie mato tik dvi išeitis - kaupti grynuosius JAV dolerius arba investuoti į JAV vyriausybės obligacijas. Deja, šie vertybiniai popieriai taip pat nekelia pasitikėjimo. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad jie taps dar vienu burbulu, kuris anksčiau ar vėliau sprogs ir sukels dar vieną krizę.

8. Pasaulio prekybos krachas

Krizės sąlygomis prekyba visuomet smunka, bet per šį sunkmetį ji sumažėjo itin smarkiai. Pasaulio bankas prognozuoja, kad šiemet ji susitrauks dešimtadaliu. JAV eksportas per šešis mėnesius sumažėjo 40 proc. - tokio smūgio šios šalies ekonomika nėra patyrusi jau seniai.

9. Manikiūro salonai skursta

Kaip ir buvo tikėtasi, grožio industrija lengviau išgyvena krizę. Lūpų dažai ir kosmetika išlaikė krizei atsparių produktų reputaciją. Tačiau kitiems grožio industrijos veikėjams sekasi mažiau.

Manikiūro salonai atsidūrė ties išnykimo riba. Šiemet jų pajamos sumažėjo 25 proc. Nagų lakai ir dirbtiniai nagai praranda populiarumą - moterys daugiau pastangų skiria darbui, nei gražinimuisi.

10. Kenčia ir turtingi, ir nepasiturintys

Įprasta manyti, kad per ekonomikos krizę nepasiturintys žmonės skursta dar labiau, o turtingi toliau lobsta, nes turi galimybę įsigyti brangius daiktus žymiai pigiau. Tačiau šių dienų sunkmetis viską apvertė aukštyn kojomis.

Staigus akcijų ir nekilnojamojo turto nuvertėjimas smarkiai patuštino turtuolių pinigines. Kompanijos „Packaged Facts“ atlikto tyrimo duomenimis, „premium“ klasės vartotojai dažnai skundžiasi krizės padariniais, tik du iš penkių jaučiasi finansiškai saugūs.


Šiame straipsnyje: krizėsunkmetis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Matome, kad Kubiliaus vyriausybė neturi jokio pozityvaus plano, kaip susidoroti su krize. Viską privatizuoti ir priversti bankrutuoti, apkrovus nepakeliamais mokesčiais - argi tai gera darbo programa? Laikas užleisti Vyriausybės vairą kitiems. Ryšium su Tvarkos ir Teisingumo partijos pareiškimu, kad reikėtų keisti konservatorių valdomą Vyriausybę, verta pagalvoti, ką galėtų daryti naujoji Vyriausybė. Konservatoriai, pasinaudodami krize, sėkmingai ardė valstybės valdymą ir visą šalies infrastruktūrą, (še Tau, boba, ir apsivalymo metas). Reikia pradėti, naudojantis tuščia vieta bei didžiule bedarbių armija, statyti naują infrastruktūrą. Tai ne tik bankų, mokyklų bei ligoninių, kelių, interneto ryšio perdavimo sistemų sutvarkymas. Reikia panaikinti kvailas krepšelių ir paskolų sistemas universitetuose ir kolegijose. Apriboti, nors laikinai, vadybininkus ir juristus ruošiančias mokymo įstaigas. Turime jų daugiau, negu reikia. Jei atsidūrėme duobėje, tai nustokime kasti gilyn. Tam galima atrinkti iš jų gerai besimokančius ir tiksliuosius mokslus. Paprastai gabūs ir humanitariniams, ir tiksliesiems mokslams būna gana reti. Nelabai svarbu, bet kartu tokie absolventai sugebėtų naudotis šiuolaikiniais matematiniais rinkos tyrimo metodais bei modelių naudojimu valstybės valdyme. Išsilaisvinusius resursus panaudoti technologinių profesijų dėstymo sustiprinimui. Jos mums dabar dar labiau būtinos, kad konkuruoti. Surasti visus emigracijoje, iš kurių atimti pasai, atsiprašyti ir pasiūlyti Lietuvos pilietybę. Emigrantai, kartu su Europos Sąjunga, yra vieninteliai patikimi finansavimo šaltiniai Tėvynei. Naivu manyti, kad išimtinis dvigubos pilietybės atvejis turėtų būti ir labai retas.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių