Situacija Azijoje geresnė negu Europoje ir JAV?

Paskutiniu metu vis daugiau yra kalbama apie tai, kad situacija Azijoje yra žymiai geresnė, nei Europoje ir JAV.

Plečiant kovą su pertekliniu likvidumu ir didėjančia infliacija, sekmadienį Kinija ketvirtą kartą šiais metais pakėlė bankams taikomą privalomąją atsargų normą.

50 bazinių punktų padidinta norma įsigalios nuo šių metų balandžio 21 d. Taigi privalomieji kapitalo rezervai šalies bankuose pasiekė rekordinį – 20,5 proc. lygį. Todėl bankai turės įšaldyti apie 350 mlrd. juanių ( 53,6 mlrd. dolerių).

Nuo praėjusių metų spalio mėnesio Kinija jau septintą kartą didina privalomųjų rezervų normą šalies bankams, siekiant kovoti su didėjančia infliacija. Tai leidžia manyti, kad vyriausybė yra pasiryžusi išlaikyti ekonomikos pusiausvyrą.

Šis žingsnis nebuvo netikėtas – investuotojai numatė naujas piniginės – kreditinės politikos griežtinimo galimybes, kai praėjusią savaitę buvo paskelbta apie spartėjančią infliaciją ir padidėjusias kapitalo įplaukas, kurios gali išlaikyti infliaciją aukštame lygyje..

Japonijos eksporto apimtys dėl kovo 11 d. žemės drebėjimo krito daugiau nei tikėjosi ekonomistai. Eksportas sumažėjo 2,2 proc. lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu ir buvo žemiausias nuo 2009 m. lapkričio mėn.

Yoshiki Shinke, Dai-Ichi gyvenimo tyrimų instituto vyresnysis ekonomistas teigia, kad šį mėnesį tikėtasi stipraus eksporto sumažėjimo, nes žala tiekimo grandinei buvo aiškiai matoma. Tačiau paklausa vis dar yra didelė ir eksporto atsigavimas priklauso nuo to, kaip greitai bendrovės sugebės atnaujinti gamybą.

Trečiadienio paskelbta ataskaita parodė, kad nepaisant katastrofos, eksportas į Kiniją padidėjo 3,8 proc., į Europą – 4,3 proc., tačiau į vieną pagrindinių eksporto krypčių - JAV - krito 3,4 proc.

Penktadienį Japonijos vyriausybė patvirtino 50 mlrd. dol. išlaidas šalies atgaivinimui po kovo mėnesio stichinės nelaimės. Vis dėlto valdžia ruošiasi didesnėms išlaidoms rekonstrukcijos darbams metų bėgyje. Tam gali prireikti naujųjų obligacijų išleidimo ir mokesčių didinimo.

Teigiama, kad keturių trilijonų jenų biudžeto neužteks, norint padengti visus nuostolius, kurie buvo patirti dėl žemės drebėjimo ir cunamio. Nuostoliai vertinami (300) trimis šimtais mlrd. dol.

9 balų žemės drebėjimas ir 15 metrų cunamis tapo dvidešimt aštuonių tūkstančių žmonių mirties priežastimi, buvo sugriauta dešimtys tūkstančių namų. Tai virto didžiausia Japonijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo. Situaciją apsunkina ir nepaprastai aukštas radiacijos lygis Fukušima atominėje elektrinėje.

Japonijos skolos apimtis šiuo metu dvigubai viršija jos ekonomikos dydį, tačiau šaliai negresia skolos krizė, nes daugelis jos kreditorių – nacionalinės bendrovės, o ne užsienio bankai.