- LTV naujienų laida „Šiandien“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baigiantis metams tradiciškai padidėja pinigų srautas į Lietuvą. Manoma, kad emigravusių tautiečių artimiesiems skiriama suma šiemet bus rekordinė. Be to, išeivių įplaukos į Lietuvos ekonomiką, anot ekspertų, – toli gražu ne vien perlaidos. Esą pastebimą dalį pinigų svetur gyvenantys lietuviai išleidžia patys, grįžę į namus šventėms, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Paskutines dienas iki Kalėdų skaičiuojantis kalendorius skubina ne tik atvirukus pirkti. Tokiu metu suintensyvėja ir pinigų judėjimas. Piniginės perlaidos į Lietuvą, „Lietuvos pašto“ teigimu, tradiciškai plaukia iš šalių, į kurias emigravę daugiausiai tautiečių.
„Gruodį žmonės siunčia apie 20 proc. daugiau perlaidų nei lapkritį. Galėtume pasakyt, kad gaunamų sumų vidurkis yra apie 600 litų“, – teigė „Lietuvos pašto“ Pardavimų tarnybos direktorius Arūnas Venckavičius.
Tiesa, anot pašto darbuotojų, šiemet piniginių perlaidų, palyginti su pernykščiu šventiniu laikotarpiu, sumažėjo maždaug dešimtadaliu. Tačiau greičiausiai esą tik dėl to, kad ankstesnes grynųjų perlaidas emigrantai keičia į siuntinius, taigi jų uždarbis Lietuvą pasiekia kitokiu pavidalu.
Tuo metu bankai, atvirkščiai, didesnius pinigų srautus fiksuoja visus šiuos metus. Skaičiuojama, kad vien per devynis šių metų mėnesius Lietuvą pasiekė 2,5 mlrd. litų.
„Tai yra maždaug dviejų mėnesių socialinių išmokų suma. Nėra tai daug, bet jeigu pažiūrėsim į mažesnius miestus, kur ir pajamos yra mažesnės, ir nedarbo lygis yra didesnis, tai ten poveikis kur kas ryškesnis negu, tarkim, Vilniuje arba Kaune“, – kalbėjo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julija Varanauskienė.
Laukiama, kad po 2009-ųjų štilio, kai emigrantų pinigų šaltinis buvo stipriai nusekęs, šiemet į Lietuvą atkeliaus rekordinė suma – 3,5 mlrd. litų.
Tokia prognozė grindžiama tuo, kad šalyse, kuriose įsikūrę daugiausiai išeivių, ekonominė padėtis taisosi greičiau nei Lietuvoje arba netgi nesitaisydama yra geresnė nei čia. Bendrą siunčiamų pinigų kiekį didina ir ūgtelėję kai kurių valiutų kursai, pvz., Didžiosios Britanijos svaro sterlingų ir Norvegijos kronos.
Be to, emigrantų pinigai į Lietuvą ateina ne tik kaip perlaidos. Dalis svetur gyvenančių tautiečių šventėms patys parvažiuoja. Tą esą ypač gali pajusti tokių paslaugų, kaip odontologija, teikėjai. Tačiau ekspertai pabrėžia: svetur uždirbtų pinigų nauda Lietuvos ūkiui trumpalaikė. Iš tikrųjų, gyventojams emigruojant, šalis netenka ir darbo jėgos, ir pajamų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...