Sielovados specialistams mokėti nėra iš ko

Globos įstaigos nuo šiol galės įdarbinti naujus darbuotojus – sielovados specialistus. Praėjusią savaitę Seimas priėmė Socialinių paslaugų įstatymo pataisas, kuriomis įteisino galimybę globos įstaigoms pagal darbo sutartį priimti sielovados specialistą. 

Įstatyme nurodyta, kad sielovados darbuotojas – tai asmuo, turintis tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos leidimą ar siuntimą teikti religinius patarnavimus ir sielovados pagalbą.

Kitaip sakant, senelių, vaikų namų ir kitos globos įstaigos, kurių globotinius gera valia ir už dyką globoja kunigai, dabar galės juos įdarbinti.

Daugelis globos įstaigų mielai turėtų etatinius sielovados darbuotojus, tačiau  vargu ar skubės juos įdarbinti. Sunkmečiu jos neturi tokių finansinių galimybių.

Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sakė, kad kol kas su Linkaučių vaikų globos namų ir keturių senelių globos namų vadovais apie tai nekalbėjo.

„Iš esmės tai yra pačių įstaigų reikalas. Jos iš Savivaldybės gauna asignavimus metams ir gali pačios spręsti, kokius darbuotojus samdyti“, – aiškino vedėja.

A.Paškevičienė abejoja, ar Savivaldybė sunkmečiu galėtų skirti papildomą finansavimą globos įstaigoms, kad jos galėtų įdarbinti sielovados specialistus.

„Šis klausimas, žinoma, ne Globos ir rūpybos skyriaus, o Tarybos prerogatyva“, – teigė ji.

Panevėžio miesto socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas tvirtino apskritai šiuo klausimu neturįs ką pasakyti. Pasak jo, tai pačių globos įstaigų reikalas.

Pirmiausia rūpi žemiški dalykai

Panevėžio rajone, Linkaučiuose, esančių vaikų globos namų direktorė Jūratė Pagojienė sakė, kad  apie tokią prabangą, kaip etatinį sielovados specialistą, jie nė svajoti negali. Globos namams šiuo metu labiau reikia psichologo, daugiau socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų etatų, viso ūkvedžio etato.

Pasak direktorės, pagal normatyvūs 70 vaikų, kiek dabar gyvena Linkaučių globos namuose, turinčioje įstaigoje,  mažiausiai gali būti 15,6, daugiausia – 32 socialinių darbuotojų etatai. Dabar jų yra 18.

J.Pagojienė svarstė, kad sielovados specialistas vaikų globos namams nėra būtinas. Pasak jos, vaikai, kurie nori, lanko tikybos pamokas, bažnyčią, bendrauja su dvasininkais.

„Sielovados specialisto gal labiau reikėtų patiems vaikų globos namų darbuotojams, nes jų atlyginimai smarkiai sumažėjo, atostogos sutrumpėjo. Po dvidešimt ir daugiau metų įstaigoje išdirbusieji pedagoginį išsilavinimą turintieji verčiami persikvalifikuoti į socialinius darbuotojus. Tai jiems irgi kainuoja, nes tenka važinėti į mokymus“, – kalbėjo direktorė.

Sielovados paslaugas gauna už dyką

Raguvos Šv. Kazimiero senelių globos namų direktorė Sigutė Skorulskienė tikino, kad jiems sielovados specialistas nebūtinas. „Bažnyčia – pašonėje. Be to, turime, tik dešimt senolių“, – sakė ji.

Direktorės nuomone, daugiau problemų buvo anksčiau, kai globos namuose gyveno stačiatikų. Dabar liko tik katalikai.

Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, kurioje yra Globos skyrius, direktorė Violeta Grigienė teigė, kad sielovados specialistas jiems yra būtinybė.

„Mūsų ligonius lanko ir sielovados darbą atlieką Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kunigai.  Klebonas Petras Baniulis, mūsų įstaigos kapelionas Stasys Zubavičius ir kiti dvasininkai, „Gyvojo rožančiaus“  moterys labai altruistiškai rūpinasi tiek mūsų globojamais senukais, tiek slaugos ligoninės pacientais, jų turime net 175, tiek darbuotojais“, – pasakojo direktorė.

V.Grigienė svarstė, kad ateityje galbūt reikėtų įdarbinti sielovados specialistą.

Panevėžio Šv. Juozapo senelių globos namų direktorius Patrikas Skrudupis sakė, kad čia gyvenančius senolius, o jų dabar yra 42, lanko Kristaus Karaliaus bažnyčios dvasininkai – laiko Mišias, suteikia sakramentus.

Jis teigė, kad mielai turėtų etatinį sielovados specialistą, tačiau tai neleidžia įstaigos finansinės galimybės.

Ligoninės įdarbinti negali

Panevėžio vyskupija didžiosioms ligoninėms yra paskyrusi kapelionus. Dvasininkai sielovados paslaugas ligoniams teikia nemokamai.

Sveikatos apsaugos ministerija yra gavusi Bažnyčios vadovų prašymus leisti ligoninėms įdarbinti ligoniams dvasinę pagalbą teikiančius kunigus ir mokėti jiems atlyginimą, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

Mat pagal įstatymus Privalomojo sveikatos priežiūros fondo lėšos gali būti naudojamos tik sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Tačiau kai kurios didmiesčių ligoninės yra įdarbinusius kapelionus ir moka joms atlyginimą. Ministerija teigia, kad jos tai daro nusižengdamos įstatymams.