Šešėlinės ekonomikos lyderės ES - Latvija ir Estija

Kaimynės Latvija ir Estija Europoje pirmauja pagal šešėlinės ekonomikos dydį. Pagal šį rodiklį septintą vietą Europoje užimančioje Lietuvoje skaičiuojama kiek mažesnė šešėlinė ekonomika, tačiau joje, kaip ir daugelyje valstybių, pilkoji zona sunkmečiu auga.

Šešėlinę ekonomiką tiriantis Johanneso Keplerio universiteto Lince (Austrija) ekonomikos profesorius Friedrichas Schneideris (Fridrichas Šnaideris) skaičiuoja, kad iki 2008 metų daug kur ėmusi mažėti šešėlinė ekonomika per pastaruosius dvejus metus augo kone visose šalyse. To priežastis - sunkmetis, dėl kurio mokesčio slėpimas tampa tarsi pagalve, sušvelninančia staigų pajamų sumažėjimą, rašo "Verslo žinios".

Jis pabrėžė, kad šešėlis apima ne nelegalia veikla gaunamas pajamas, o teisėtą ekonominę veiklą, už kurą tiesiog nesumokami mokesčiai, būtent tokios pilkosios zonos sparčiai daugėja.

Pagal F.Schneiderio "Verslo žinioms" suteiktus duomenis, iš 31-os Europos šalies didžiausią šešėlinę ekonomiką skaičiuoja Latvija, šiemet, anot profesoriaus skaičiavimų, joje šešėlis sudaro 42 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Estija, kurioje šis skaičius siekia 39,9 proc. BVP - sąraše antra. Už Baltijos kaimynių rikiuojasi Bulgarija, Rumunija bei ES kandidatės Kroatija, Turkija.

Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dydį nuo kaimynių kiek atsilieka. Čia šešėlis šiemet esą sudaro 32,4 proc. BVP. Iš 31-os tirtos valstybės Lietuvai tenka 7-oji vieta (skaičiuojant tik ES šalis - 5).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių