- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Šešėlinės ekonomikos lyderės ES - Latvija ir Estija
Kaimynės Latvija ir Estija Europoje pirmauja pagal šešėlinės ekonomikos dydį. Pagal šį rodiklį septintą vietą Europoje užimančioje Lietuvoje skaičiuojama kiek mažesnė šešėlinė ekonomika, tačiau joje, kaip ir daugelyje valstybių, pilkoji zona sunkmečiu auga.
Šešėlinę ekonomiką tiriantis Johanneso Keplerio universiteto Lince (Austrija) ekonomikos profesorius Friedrichas Schneideris (Fridrichas Šnaideris) skaičiuoja, kad iki 2008 metų daug kur ėmusi mažėti šešėlinė ekonomika per pastaruosius dvejus metus augo kone visose šalyse. To priežastis - sunkmetis, dėl kurio mokesčio slėpimas tampa tarsi pagalve, sušvelninančia staigų pajamų sumažėjimą, rašo "Verslo žinios".
Jis pabrėžė, kad šešėlis apima ne nelegalia veikla gaunamas pajamas, o teisėtą ekonominę veiklą, už kurą tiesiog nesumokami mokesčiai, būtent tokios pilkosios zonos sparčiai daugėja.
Pagal F.Schneiderio "Verslo žinioms" suteiktus duomenis, iš 31-os Europos šalies didžiausią šešėlinę ekonomiką skaičiuoja Latvija, šiemet, anot profesoriaus skaičiavimų, joje šešėlis sudaro 42 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Estija, kurioje šis skaičius siekia 39,9 proc. BVP - sąraše antra. Už Baltijos kaimynių rikiuojasi Bulgarija, Rumunija bei ES kandidatės Kroatija, Turkija.
Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dydį nuo kaimynių kiek atsilieka. Čia šešėlis šiemet esą sudaro 32,4 proc. BVP. Iš 31-os tirtos valstybės Lietuvai tenka 7-oji vieta (skaičiuojant tik ES šalis - 5).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Balandžio mėnesio Kauno tary...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenųSeimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonėNacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikėsEuropos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurųSkatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
