Senkanti baltarusių aukso gysla pardavėjų negąsdina

Prekybos centre ar mieste išvysti automobilį su baltarusiškais numeriais arba užsienietį, apsikrovusį maišais pirkinių, – nebe naujiena. Tačiau specialistai teigia, kad turtingi pirkėjai iš šalies kaimynės į Lietuvą plūs nebeilgai, – po poros metų parduotuvių skaičius ir pasiūla Baltarusijoje mažai besiskirs nuo esančios pas mus.

Domisi brangesnėmis parduotuvėmis

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, pernai Lietuvos viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigoje iš viso apsistojo 1,1 mln. užsieniečių, daugiausia – svečių iš Rusijos. 2012-aisiais oficialiose šalies nakvynės įstaigose viešėjo ir 117 tūkst. iš Baltarusijos atvykusių žmonių.

Specialistų teigimu, į Lietuvą atvykstančių svečių iš Baltarusijos srautai išlieka dideli, o į šalį atvykę kaimynai čia ne tik pramogauja, bet ir noriai leidžia pinigus įvairiems pirkiniams.

Vilniaus turizmo informacijos centro vyriausioji projektų vadovė Zita Bukina skaičiavo, kad vien šį sausį pasikonsultuoti čia buvo užsukę 612 svečių iš Baltarusijos. Pernai jų sulaukta 6124, ir tai yra 62 proc. daugiau nei 2011-aisiais.

„Užsieniečiai į turizmo informacijos centrus dažniausiai užeina, nes jiems reikia miesto žemėlapių. Tačiau baltarusiai mūsų darbuotojų labai dažnai teiraujasi ir vietų, kur galėtų apsipirkti. Juos daugiausia domina brangesnių prekės ženklų parduotuvės“, – sakė Z.Bukina.

Dairosi į naujas kolekcijas

Dalis į Lietuvą atvykusių turistų pramogauja tik didžiųjų miestų centruose ar pajūryje, tačiau svečių iš Baltarusijos keliai dažnai driekiasi ir į atokiau nuo senamiesčių esančius prekybos centrus. Čia jie šluoja drabužius, avalynę, elektronikos prekes, juvelyrinius dirbinius, kosmetiką.

Sostinėje veikiantis prekybos centras „Ozas“ jau kurį laiką aktyviai reklamuojamas Minkse, Vitebske, ir šis žingsnis pasiteisino. Kaip teigė prekybos centro „Ozas“ rinkodaros vadybininkė Daiva Gailiušaitė, praėjusiais metais pirkėjų iš Baltarusijos skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, palyginti su 2011-aisiais. Klientai iš šalies kaimynės sudaro 6–7 proc. visų šio prekybos centro pirkėjų.

„Baltarusiams yra svarbūs žinomi prekių ženklai, o prekės čia pigesnės negu pas juos. Be to, baltarusiai gali susigrąžinti dalį PVM“, – sakė D.Gailiušaitė.

Vienas baltarusis šiame prekybos centre išleidžia vidutiniškai 500–600 litų, o daugiausia klientų iš šios šalies sulaukiama savaitgaliais.

„Daugiausia baltarusių apsilanko gruodžio ir sausio mėnesiais, taip pat pavasarį ir rudenį, kai parduotuvėse pasirodo naujų kolekcijų“, – kalbėjo D.Gailiušaitė.

Perka ir maistą

Prekybos centro „Akropolis“ valdytojas Česlovas Urbonavičius pastebėjo, kad pastaruoju metu klientai iš Baltarusijos renkasi ne tik žinomus prekės ženklus ir brangesnes prekes, bet pradeda dairytis ir į Lietuvoje parduodamus maisto produktus.

„Pastaraisiais metais matome, kad svečiai vis dažniau Lietuvoje perka ir maisto produktų. Ši tendencija stiprėja šiemet – nuo sausio 1 d. baltarusiai dalį mokesčių gali susigrąžinti pirkdami ir visas maisto prekes, išskyrus alkoholį bei tabaką“, – teigė Č.Urbonavičius.

Nors šiame prekybos centre baltarusiai vidutiniškai išleidžia 600–800 litų, Č.Urbonavičius skaičiuoja, kad pastaruoju metu kaimynai piniginių čia nebeatveria taip plačiai, kaip prieš kelerius metus.

„Suma, kurią vidutiniškai išleidžia pirkėjai iš Baltarusijos, pastaraisiais metais kiek sumažėjo. Tai labiausiai susiję su augančiais pirkėjų srautais – anksčiau apsipirkti į Lietuvą važiuodavo arba turtingesni Baltarusijos gyventojai, arba tie, kas pirmieji atrado tokių kelionių naudą. Šie prekių dažnai pirkdavo ne tik sau, bet ir artimiesiems, draugams, kaimynams. Tad neretai tekdavo matyti, kaip perkami iš karto du ar net trys televizoriai ir panašiai. Dabar apsipirkti į Lietuvą tie draugai, artimieji ir kaimynai jau važiuoja patys. Sulaukiame kur kas daugiau vidurinės klasės pirkėjų iš šalies kaimynės, o ir apsipirkimo naudą pas mus įvertinę baltarusiai atvažiuoja dažniau – po kelis kartus per metus“, – pasakojo Č.Urbonavičius.

Patys stato prekybos centrus

Vasario pradžioje reklamos agentūra „AD Hunters Baltics“ atliko tyrimą, per kurį apklausė 1032 Baltarusijos piliečius, atvykusius į Lietuvą apsipirkti. Paaiškėjo, kad baltarusių pirkiniai sudaro nemažą Vilniaus parduotuvių apyvartos dalį – vidutiniškai 10–15 proc., o kai kuriose brangesnėmis prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse – net iki 30 proc.

Vidutiniškai per vieną kelionę baltarusiai Lietuvos parduotuvėse išleidžia 450–600 JAV dolerių (1170–1560 litų). Labiausiai kaimynams Lietuvoje apsimoka pirkti avalynę, drabužius, buitinę techniką, parfumeriją, juvelyrinius dirbinius, alkoholinius gėrimus iš Vakarų šalių, nes Baltarusijoje dėl muitų jie brangesni kone dvigubai.

40 proc. apklaustų baltarusių nurodė, kad į Lietuvą vyksta asmeniniu automobiliu, 30 proc. keliauja maršrutiniais autobusais ir traukiniais, o likusieji naudojasi kelionių agentūrų organizuojamais turais.

Tiesa, pasak agentūros „AD Hunters Baltics“ direktoriaus Kęstučio Isako, pirkėjų iš Baltarusijos antplūdis tęsis dar kelerius metus – šiuo metu šalyje kaimynėje statoma apie 30 šiuolaikiškų prekybos ir pramogų centrų. Kelis jų stato lietuviai.

„Prekybos centrų projektų vykdytojai pastebėjo, kad Baltarusijos, kur gyvena 10 milijonų žmonių, rinka patraukli Vakarų Europos mažmeninės prekybos tinklams, prekiaujantiems populiarių prekės ženklų drabužiais, aksesuarais, avalyne, parfumerija ir kosmetika, buitine technika ir namų apyvokos prekėmis. Dauguma jų jau dirba Rusijos rinkoje. Baltarusijai, Rusijai ir Kazachstanui sukūrus Muitų sąjungą, pasidarė lengviau importuoti prekes, todėl Minske ir kituose šalies miestuose pasirodo vis daugiau garsių prekės ženklų parduotuvių. Taigi. tik laiko klausimas, kada baltarusiai nustos važinėti apsipirkti į Lietuvą“, – mano K.Isakas.

Važiuoja, nes nori į Europą

Tačiau Lietuvos verslininkai pirkėjų iš Baltarusijos srauto mažėjimo nesibaimina. D.Gailiušaitė teigė, kad pagrindinis Lietuvos prekybos centrų koziris prieš tokias pat Baltarusijos įstaigas vis dėlto yra kainos.

„Ir dabar prie Minsko yra modernių prekybos centrų, bet baltarusiai vis tiek važiuoja pas mus. Pagrindinis dalykas, dėl kurio jie važiuoja, – kainos ir galimybė sutaupyti. Nemanau, kad ateityje Baltarusijoje kainos bus mažesnės negu pas mus“, – sakė D.Gailiušaitė.

Č.Urbonavičius pridūrė, kad baltarusius į Lietuvą vilioja ne tik galimybės apsipirkti, bet ir pramogos.

„Pastebime, kad Lietuva svečius iš gretimų valstybių vis labiau traukia galimybe ne tik apsipirkti, bet ir turiningai praleisti laisvalaikį, paatostogauti, galų gale išvažiuoti “į Europą„, “į užsienį„. Kaip minėjau, pas mus iš Baltarusijos važiuoja vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, kuriems apsipirkimas yra viena iš keleto priežasčių atvažiuoti į Vilnių. “Apsimoka – neapsimoka„ šiuo atveju dažnai nėra svarbiausia pasirinkimo priežastis“, – įsitikinęs Č.Urbonavičius.

Komentaras

Zita Čeponytė

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė

Lietuvos vartotojų institutas parengė brošiūrą, kurioje pateikiama informacija, kaip savo teises gali ginti vartotojas, kuriam nepristatoma kitoje ES valstybėje pirkta prekė arba kurio netenkina kelionių organizatoriaus suteiktų paslaugų kokybė.

Nekokybiškomis Lietuvoje įsigytomis prekėmis arba paslaugomis gali skųstis ir baltarusiai, tačiau jiems gali kilti kalbos problema. Skundus jie gali rašyti savo kalba, tačiau atsakymus gautų lietuviškai. Į mus dažniausiai kreipiasi tie užsieniečiai, kurie turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje ir kuriems kyla buitinių klausimų. Jiems čia visko pasitaiko, todėl esame paruošę netgi leidinių rusų kalba, kurie skirti ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos, Ukrainos ar kitų šalių gyventojams. Iš žmonių, kurie neturi leidimų gyventi Lietuvoje, tačiau čia atvykę kelioms dienoms nusipirko nekokybišką prekę ar paslaugą, skundų kol kas nesame sulaukę.