Senjorams pavyti progresą padeda kursai

Naujausios žinios, bendravimas su išvykusiais vaikais ir anūkais, draugais – visa tai būtų sunkiai pasiekiama šiuolaikiniame pasaulyje be kompiuterio. Koja kojon su laiku žengia ne tik jaunimas, bet ir senjorai. „Reikia gyventi visavertį gyvenimą“, – įsitikinęs kompiuterinio raštingumo kursus lankantis 83 metų Jonas Treinys.

Didėja darbo galimybės

53-ose Lietuvos savivaldybėse įgyvendinami 22 Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojami projektai, kuriuose dalyvaudami vyresnio amžiaus žmonės gali išmokti naudotis naujomis technologijomis. Mokymais, kuriuose ugdomi kompiuterinio raštingumo įgūdžiai, skatinamas gyventojų konkurencingumas darbo rinkoje, didinamos galimybės užimtumo srityje.

„Sparti informacinių technologijų plėtra lėmė, kad darbo rinkoje vienas pagrindinių reikalavimų norint įsidarbinti – gebėjimas dirbti kompiuteriu. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių neturi žinių apie informacines technologijas bei patirties naudojantis asmeniniais kompiuteriais. Didelis dėmesys skiriamas asmenims, sulaukusiems daugiau kaip 45 metų, kuriems stinga žinių naudojantis kompiuteriu, internetu. Planuojama, kad iki 2013 m. pabaigos kompiuterinio raštingumo ir interneto naudojimo žinių bus suteikta apie 60 tūkst. Lietuvos  gyventojų“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėjas Artūras Bytautas.

Aktyviai dalyvauja

Vienas projekto vykdytojų – Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“. Sąjunga trišalę sutartį su SADM bei Europos socialinio fondo agentūra dėl projekto „Vyresnių kaip 45 metai žmonių kompiuterinio raštingumo ugdymas“ įgyvendinimo pasirašė 2010 m. pabaigoje. Senjorai aktyviai dalyvauja mokymuose.

Pasak A.Bytauto, pagyvenusių žmonių pajamos paprastai per mažos, kad jie galėtų lankyti mokamus kompiuterinio raštingumo kursus – tokių kursų rinkos kaina didelė. O šių kursų dalyviams nemokamai suteikiama žinių apie šiuolaikines informacines technologijas, išmokoma dirbti asmeniniu kompiuteriu ir taip padidinamas jų konkurencingumas darbo rinkoje.

Dalyvavę kompiuterinio raštingumo programoje turi daugiau galimybių tęsti savo darbinę karjerą ir ilgiau išlaikyti aktyvumą rinkoje.

Bendrauja ir skaito naujienas

„Bočių“ pirmininko Petro Ruzgaus teigimu, ne vien geresnių darbo perspektyvų siekis veda vyresnio amžiaus žmones į šiuos kursus. Daugelio vaikai ar vaikaičiai, kiti brangūs žmonės yra išvykę į užsienį, o bendrauti su jais patogiausia internetu. J.Treinys pridūrė, kad labai patogu internete skaityti naujienas – tai gerokai pigiau, nei prenumeruoti kelis laikraščius ir žurnalus.

„Kursus pradėjome nuo 2007 m., dar pagal ankstesnį projektą. Per šį laikotarpį apmokėme daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, iki 2013 m. pabaigos tikimės sulaukti dar poros tūkstančių. Mokymai daugiausia vyksta mokyklose, nes jose yra kompiuterių. Mūsų grupės – nuo 10 iki 13 žmonių. Geriausia, kai kursus lankantys senjorai turi asmeninius kompiuterius namuose, tuomet įgyti įgūdžiai nepasimiršta. Aktyviausi senjorai lankosi bibliotekose, mokyklose, kuriose yra galimybė nemokamai naudotis kompiuteriais ir internetu“, – pasakojo P.Ruzgus.

„Bočių“ pirmininkas sakė, kad kursus lanko ir nemažai vyresnių nei 80-ies metų žmonių. Vienas jų ir yra 83-ejų J.Treinys. „Daugelis nori išmokti naudotis internetu. Jie skaito spaudą, mėgsta pašnekėti apie politiką, bendrauja su išvykusiais į užsienį vaikais“, – pristatė projekto naudą P.Ruzgus.

Komentaras

Jonas Treinys 83 metų kursų lankytojas

Ne visuomet patys sugebame pavyti progresą. Taip atsitiko ir su internetu, kompiuteriais. Dirbau atsakingą darbą, esu ekonomistas, visuomet buvau progresyvus. Atsiradus kompiuterizacijai pastebėjau, kad atsilieku. Labai nudžiugau, kai atsirado galimybė patobulėti. Reikia gyventi visavertį gyvenimą, naudotis viskuo, kas naujausia. Sužinoję apie organizuojamus kursus, labai norėjome dalyvauti ir susirinkome. Yra žmonių, turinčių visokių tikslų: vieni nori išmokti pagrindų, kiti pasitobulinti, dar kiti – pasmalsauti, pabendrauti. Aš buvau iš tų, kurie svajojo, kad kas nors pamokytų.

Reikia ne tik klausytis, ko moko, o ir patiems dirbti. Nusipirkome nešiojamuosius kompiuterius. Mūsų kompiuteriai ir mokykloje esantys skiriasi – mes domimės, mokomės, kaip dirbti su skirtingais, klausinėjame dėstytojo. Namie viską pasikartoju, pasimokau, atėjęs į paskaitą jau žinau, kas man neaišku, galiu pasiklausti. Jeigu žmogaus protą sujungi su kompiuteriu, atsiveria labai didelės galimybės. Turiu surikęs daug literatūros. Norėjau sužinoti, kaip klausytis užsienio radijo programų. Man pasakė, kad tai labai sudėtinga. Sėdėjau per naktį ir susiradau. Dabar galiu klausytis bet kokios užsienio radijo stoties. Jeigu nori, ieškai, galimybės beribės. Su kompiuteriu reikia susigyventi. Kai valgai sriubą ir naudojiesi savo šaukštu, tada ir sriuba skanesnė. Taip ir su kompiuteriu: aš, pavyzdžiui, noriu naudotis savu.

Man labai keista, kai pažiūriu, kaip Seimo nariai kompiuteriu dirba, jeigu būna nufotografuota ar nufilmuota iš tolo. Dirbdami jie kažką žiūrinėja, žaidžia. Atsakingai reikia naudotis kompiuteriu. Negalima leisti, kad elgesį diktuotų kompiuteris, turi būti atvirkščiai. Reikia gerbti tiek save, tiek naudojamą daiktą. Jeigu gaunu laišką, kuris parašytas nelietuviškomis raidėmis, būna labai nemalonu: argi taip sunku susitvarkyti kompiuterį, kad rašytų lietuviškai? Visas programas susirandu lietuvių kalba, naudotis anglų kalba man sudėtinga.

Nemokėti dirbti kompiuteriu šiais laikais būtų tas pats, kaip nemokėti kalbėti ar nemokėti žiūrėti televizoriaus. Reikia į pasaulį žiūrėti plačiomis akimis. Man viskas įdomu.

Specialų leidinį „Socialinis spektras“ skaitykite čia.


Šiame straipsnyje: Socialinis spektras

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių