Seniausiame konditerijos fabrike - muziejus

Seniausiai Lietuvoje veikiantis konditerijos fabrikas planuoja pakviesti turistus ir visus šokolado mėgėjus į savo muziejų, pažiūrėti, kaip gimsta šokoladiniai šedevrai ir patiems juos pasigaminti.

Šiaulių „Rūtos" vadovybė planuoja rekonstruoti dalį savo patalpų, kuriose numato įrengti muziejaus ekspoziciją. Čia bus pristatoma konditerijos fabriko ir šokolado istorija, bus įrengtos demonstracinės šokolado gamybos, renginių ir konferencijų, kavinės ir parduotuvėlės patalpos. Interjero detalėms bus skiriamas ypatingas dėmesys siekiant atspindėti fabriko gyvavimo istoriją, gaminimo procesus ir pasiekimus šokolado gaminimo srityje. Turistai galės patys pagaminti šokoladą ir saldainius.

Šiaulių „Rūta" gamina įvairių rūšių, skonių bei formų saldainius. Vienas iš bendrovei priklausančių statinių įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašus. Būtent šiame pastate būtų įrengtas muziejus.

Muziejaus projektą Šiaulių „Rūta" pateikė Lietuvos verslo paramos agentūrai ir jam įgyvendinti prašo 3,6 mln. litų ES paramos.

Pasak bendrovės vadovų, šis projektas išryškins Lietuvos kultūrinį paveldą - tiek architektūrinį, tiek kulinarinį. Daugiau nei 10,,Rūtos" produktų yra pripažinti kulinariniu paveldu.

Fabriko istorija prasideda 1913 metais Šiauliuose, kai Antanas Gricevičius nedideliame mediniame pastate įrengė karamelės virimo katilą. Pirmieji darbininkai buvo patys savininkai - A. Gricevičius ir jo žmona Juzefa. Fabriko įkūrėjas konditerinių ypatumų bei savito šios srities meno mokėsi Šiauliuose, taip pat Vilniuje bei Sankt Peterburge. A.Gricevičiaus sukurtus saldainius greitai pamėgo daugelis smagurių. Saldainių fabrikas augo po truputį: 1923 m. buvo pastatyti keli mūriniai pastatai, tobulėjo ir plėtėsi gamyba. Ypatingai įmonė suklestėjo tarpukario laikotarpiu. Tuomet fabrike jau dirbo 160 darbuotojų ir buvo gaminama net 300 pavadinimų saldainių. „Rūta" vis labiau garsėjo savo produkcijos kokybe.

Konditerių talentas buvo garbingai įvertintas tiek vietiniuose, tiek tarptautiniuose konkursuose: 1929 m. Italijoje laimėjo pagrindinį prizą bei aukso medalį, taip pat aukso medalį parsivežė ir 1931 metais iš Anglijos.

Tarybiniais metais fabrikas buvo tapęs valstybine įmone. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo senieji pastatai buvo grąžinti A.Gricevičiaus įpėdiniams.