Šeimos istorija: paskendę skolose, bet likę namuose

Kol neįsikiša teisininkai ir žiniasklaida, už skolas bankai pasiryžę iš namų išvyti net šeimas su nepilnamečiais vaikais. Prasiskolinusių šilutiškių Antano ir Sabinos Lankučių viltis – bendrovės „Swedbank lizingas“ neteisėtai nutraukta kreditavimo sutartis.

Atsidūrė bedugnėje

„Vakar visą dieną šuo draskėsi, o aš serganti vis šliaužiau iš lovos žiūrėti, gal atvažiavo mūsų iškraustyti iš anksto neperspėję. Pavargome taip gyventi“, – pokalbį apie savo bėdas dienraščiui pradėjo Šilutės gyventoja Sabina Lankutė. Ji kiekvieną dieną bijo ir dėl dvyliktokės dukters, kurią paskolos laiduotojai jau ne kartą grasino pagrobti ir išvežti į užsienį.

Į finansinę bedugnę, o vėliau ir psichologinę, Lankučių šeima pasinėrė per pastaruosius trejus metus. Nelaimės prasidėjo, kai sudegė už skolintus pinigus dar nebaigti statyti savi namai. Kadangi namas dar nebuvo baigtas statyti, jis nebuvo apdraustas. Šeimai liko visi finansiniai įsipareigojimai – per 100 tūkst. litų paskola dviem kredito unijoms.

Kurį laiką keturių asmenų šeima glaudėsi socialiniame būste, tačiau neapsikentę psichikos sutrikimų turinčio kaimyno teroro ryžosi dar kartą pabandyti turėti savo namus. Tuomet buhaltere keliose įmonėse dirbusi S.Lankutė per mėnesį uždirbdavo apie 3 tūkst. litų, todėl be jokio vargo už beveik 58 tūkst. litų šeima išperkamosios nuomos būdu įsigijo du mobilius namelius. Juos pardavė bendrovė „Static caravans“ (dabar – „Mobilus namas“), o pirkinį kreditavo išperkamosios nuomos bendrovė „Swedbank lizingas“.

Vėliau nors moteris neteko darbo, ji ėmėsi savo verslo – išsinuomojo patalpas ir Šilutėje atidarė barą. Pinigų reikalavo ne tik naujas verslas, šeimos finansiniai įsipareigojimai grąžinti „sudegusią“ paskolą ir mokėti išperkamąją nuomą per mėnesį siekė per 2 tūkst. litų. Artėjant 2009-ųjų žiemai Lankučiai suprato, kad naujuose kartoniniuose namuose žiemos neištemps, bet bent vienam namukui apšiltinti reikalingų 10 tūkst. litų nė iš kur negalėjo iškrapštyti. Tuomet buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos televizijos laidą „Bėdų turgus“. Vieni „Bėdų turgaus“ rėmėjai šilutiškių šeimai skyrė polistirolo ir blokelių nameliui apšiltinti, kiti – stogo dangą.

Vieni laukia, kiti smaugia

Ramus gyvenimas šiltuose namuose truko neilgai. Kad turės didesnių bėdų, Lankučiai suprato šių metų vasarį, kai gavo pranešimą iš „Swedbank lizingo“ apie vienašališkai nutrauktą išperkamosios nuomos sutartį. Iki šios žinios maždaug prieš pusmetį šeima išgyveno dar vieną nelaimę – sudegė baras, į kurį buvo dedamos visos viltys, kad šeimos finansinė padėtis pagerės.

„Sudegus barui žlugo ir mūsų verslas. Iškart tapome nemokūs. Be to, patalpų šeimininkas mus kaltina dėl gaisro ir reikalauja atlyginti iki 150 tūkst. litų siekiančius nuostolius“, – atsiduso S.Lankutė. Šiuos kaltinimus moteris tikisi atremti teismuose, tačiau sunkiausia jai atlaikyti iš visų pusių spaudžiančius kreditorius.

„Namui, kuris vėliau sudegė, iš Šiaulių kredito unijos buvome pasiskolinę apie 80 tūkst. litų. Namui užbaigti trūko pinigų, bet daugiau ši unija neskolino. Tuomet sutiko padėti viena draugė, kuri mums laidavo už dar 38 tūkst. litų paskolą Pagėgių kredito unijoje. Kai susidūrėme su finansiniais sunkumais, Šiaulių kredito unija mums geranoriškai atidėjo paskolos mokėjimą metams, o mažesnę paskolą suteikusi Pagėgių kredito unija nenorėjo girdėti apie jokias mūsų laikinas bėdas ir kreipėsi į antstolius. Šie areštavo laiduotojos turtą, o ji dabar mums grasina susidoroti su mūsų pilnamete dukra“, – susijaudinusi pasakojo S.Lankutė.

Paklausus, kokio dydžio šiuo metu yra visos šeimos skolos, moteris įvardijo 200 tūkst. litų. Jos balsas nuskambėjo taip, lyg jai ant kaklo būtų parištas sunkus akmuo.

Bandė gelbėti klientus

Susidūrusi su finansiniais sunkumais moteris nesislėpė nuo kreditorių. Apie tai, kad nėra pinigų ne tik „sudegusioms“ paskoloms grąžinti, bet ir už mobilius namelius susimokėti, S.Lankutė pranešė ir namelius pardavusios bendrovės direktorei Andželikai Kučinskienei. Kaip pasakojo šiuo metu motinystės atostogose esanti A.Kučinskienė, kurį laiką ji pati Lankučiams pagal vekselius be jokių palūkanų skolino pinigus, kad tik bendrovė „Swedbank lizingas“ nenutrauktų sutarties.

„Ne kartą skambinau tai bendrovei, informavau, jog šeimos finansinė padėtis pasikeitė, kad neturime už ką mokėti įmokų. Bet man buvo pasakyta, kad jeigu įmokų mokėjimas bus atidėtas, paskola labai pabrangs. Todėl ieškojome, iš kur pasiskolinti“, – sakė S.Lankutė.

Tačiau apie 8 tūkst. litų iš savo asmeninių lėšų paskolinusiai A.Kučinskienei vieną dieną kantrybė baigėsi: „Kiek galima lipti ant kupros ir naudotis gerumu. Mane stebina, kaip per tiek laiko neįmanoma susirasti bent menkiausio darbo. Vyras ilgalaikis bedarbis. Tai kas neleidžia išvažiuoti į užsienį ar bent kokio darbelio Šilutėje susirasti.“

Sudarant Lankučių ir „Swedbank lizingo“ išperkamosios nuomos sutartį už šeimą laidavo namelius parduodanti bendrovė „Static caravans“. Todėl kai nesulaukus įmokų buvo nutraukta išperkamosios nuomos sutartis, „Swedbank lizingas“ pinigų pareikalavo ne iš Lankučių, o iš laidavusios įmonės „Static caravans“.

„Mes nesame labdaros organizacija, kad šeimai dovanotume apie 30 tūkst. litų. Todėl vienintelė išeitis – parduoti tuos namelius, nors tai visiškai neapsimoka. Vien siųsti transportą, kraną kainuotų mažiausiai 2 tūkst. litų. O pardavus namelius, kurie jau apgadinti, taip pat nepavyktų atgauti visos sumos. Šeima liktų skolinga bendrovei“, – teigė įmonės direktorė. Pasak jos, jau senai buvo galima atvažiuoti su kranu ir namelius išvežti, tačiau to daryti neskubama.

„Nenorime, kad bankas ar bendrovė mums tuos namelius dovanotų, norime, kad atidėtų mokėjimą. Manau, kad bankas gali suprasti, jog šios mūsų bėdos laikinos“, – nežadėjo pasiduoti negandų skriaudžiama S.Lankutė.

Griežtą toną pakeitė

Apie Lankučių bėdą dienraščiui pranešė Nukentėjusiųjų nuo bankų asociacija, į kurią S.Lankutė kreipėsi jau beveik neturėdama jokios vilties. Susipažinus su situacija ir pasikonsultavus su teisininkais paaiškėjo, kad bendrovė „Swedbank lizingas“ negalėjo nutraukti sutarties vien dėl to, kad namuose gyvena nepilnametis Lankučių sūnus.

Pasirodo, kai kreditorius apie šeimoje esančius nepilnamečius vaikus oficialiai informuoja teisininkai ir apie situaciją sužino žiniasklaida, viskas pasikeičia iš esmės. Prieš savaitę Nukentėjusiųjų nuo banko asociacijai pavyko pasiekti, kad išperkamosios nuomos sutartis būtų atnaujinta. Todėl namelius šeimai pardavusi bendrovė į Lankučių kiemą neatvyks ir negriaus „Bėdų turgaus“ rėmėjų padovanotų namelio sienų.

Dienraščiui susisiekus su banku „Swedbank“, jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius informavo, kad išperkamosios nuomos bendrovė nesuinteresuota atsiimti klientui finansuoto turto.

„Norime pabrėžti, kad „Swedbank lizingas“ nesiėmė ir neketina imtis jokių veiksmų, kuriais būtų apribotos šių asmenų galimybės naudotis minimu turtu. „Swedbank lizingas“ yra pateikęs pasiūlymus šiems lizingo gavėjams dėl galimų sprendimo variantų. Tačiau jie neišreiškė jokio suinteresuotumo spręsti susidariusią situaciją, todėl negalime priimti jokių abi puses tenkinančių sprendimų. Esame atviri visiems pasiūlymams ir kviečiame klientus susisiekti, esame tikri, kad surasime sprendimą, priimtiną abiem šalims“, – teigė „Swedbank“ atstovas.

Komentaras

Kęstutis Švirinas, Advokatų profesinė bendrijos „NORDIA BAUBLYS & Partners“ partneris

Jeigu taip yra, kaip sakoma, tai iš namų norimos iškraustyti šeimos teisės yra pažeistos. Pirma, šeima turi mažametį vaiką. Antra, gavusi paskolą statėsi namą, kurį beliko įteisinti kaip nekilnojamąjį daiktą. Šeimos finansinė padėtis pablogėjo, viena priežasčių – vieno šeimos nario invalidumas. Kaip supratau, šeima norėtų vykdyti sutartį ir tai darė pagal savo išgales, tačiau to negali dėl objektyvių priežasčių.

Todėl man kaip teisininkui atrodo, kad tai yra objektyvios priežastys, dėl kurių išperkamosios nuomos bendrovė galėjo pakeisti mokėjimo sąlygas. Bet kaip supratau, ši bendrovė elgiasi gana agresyviai, ir pasinaudodamas tuo, kad tas namas teisiškai nėra namas, jo realizavimą atlieka kaip kilnojamojo daikto, t. y. automobilio.

Tačiau šioje vietoje susiduriama su vaiko interesais, vaikas privalo turėti gyvenamąją vietą. Todėl galima teigti, kad vaiko interesai pažeidžiami.

Ši situacija parodo, kad kai kuriais atvejais bankai kaip kreditoriai naudojasi teisėmis, kurių jie neturi. Su tokiais atvejais Lietuvoje galima ir reikia kovoti.