- Andrius Matuliauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ėmėsi įstatymo, turinčio "sutramdyti" didžiuosius prekybos tinklus. Šimtatūkstantines baudas už nesąžiningus prekybininkų veiksmus numatantis įstatymas turėtų įsigalioti kitąmet. Vis dėlto Seimo nariams jis sukėlė dvejon
Projektui nusprendė pritarti
Antradienį po Seime vykusio Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto svarstymo jam pritarė dauguma – 64 iš 90 – balsavusių parlamentarų. Tiesa, Seimo pirmininkė Irena Degutienė šį įstatymą siūlė priiminėti ypatingos skubos tvarka, tačiau įstatymui tarp Seimo narių sukėlus nemažai dvejonių, nuspręsta to nedaryti.
Nemažai diskusijų sukėlusiame įstatyme numatyti 9 veiksmai, kurių prekybininkai negalės taikyti prieš tiekėjus. Tarp jų - iš tiekėjo reikalauti "įėjimo" mokesčių, kompensacijos už negautą ar gautą mažesnį negu tikėtasi pelną pardavus jo prekes, kompensacijos už naujų parduotuvių įrengimą ar prekybos tinklo reklamos išlaidų apmokėjimo, jeigu dėl to nėra rašytinio tiekėjo sutikimo.
Šis įstatymas bus taikomas didžiosioms šalies prekybos įmonėms, Lietuvoje turinčioms ne mažiau kaip 20 parduotuvių, kurių prekybos plotas ne mažesnis kaip 400 kv. m., o bendros įmonės pajamos per paskutiniuosius metus siekia daugiau kaip 400 mln. litų. Už šių draudimų nepaisymą prekybos tinklams gali grėsti baudos iki 400 tūkst. litų.
Jeigu įstatymo sulauks galutinio Seimo narių pritarimo ir Prezidentės "palaiminimo", jis turėtų įsigalioti nuo 2010 m. balandžio 1 d. Prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymo, turėtų prižiūrėti Konkurencijos taryba, kuri iki to laiko dar turės priimti jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Įstatymas kelia abejonių
Abejonių dėl šio įstatymo veiksmingumo yra išsakęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas, didžiuosius prekybininkus vienijančios asociacijos atstovai, pati Konkurencijos taryba. Įstatymo oponentai argumentuoja, kad jis iškraipys padėtį rinkoje, pakenks konkurencingumui, nuo to gali nukentėti prekybos tinklų klientai.
Tuo metu tiekėjų atstovai tikina, kad mažmeninės prekybos srityje laisvoji rinka seniai nebeveikia, čia susiklosčiusi oligopolinė padėtis, kai keli stambūs tinklai gali nustatyti tiekėjams nepalankias sąlygas ir dėl to užsitikrinti papildomos naudos. Statistikos departamento duomenimis, keturi šalyje dominuojantys prekybos tinklai – "Maxima", "Norfa", "Iki" ir "Rimi" - užima apie 83 proc. mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkos.
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys teigė, kad tiek vieną, tiek kitą palaikančių nuomonių svarstant Ūkio ministerijos parengtą įstatymą netrūko ir jo vadovaujamame komitete. "Iš esmės santykių tarp didžiųjų prekybos tinklų ir tiekėjų reguliavimas yra reikalingas, tačiau nemanau, kad šiuo įstatymu nustatytos taisyklės turėtų didelį poveikį", - savo dvejones išsakė D.Budrys.
Jo teigimu, apie tokio įstatymo, kaip jis yra pateikiamas dabar, priėmimą kalbėti anksti: "Iki priėmimo tikrai dar bus pasiūlymų, jau dabar yra daug neatsakytų klausimų, o visų nuomonės labai skiriasi".
Būtų lengvai apeinamas
Įstatymo projekto svarstymo metu jam prieštaravęs Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys kalbėjo, kad įstatyme yra spragų, kurios didiesiems prekybos centrams sudarys galimybių jį apeiti.
"Ar reikia kokiu nors būdu tramdyti didelę rinkos dalį turinčias įmones? Taip. Ar šis įstatymas tai padarys? Ne. Galima jo išvengti padarant 399 kvadratinių metrų ploto parduotuves. Apyvartą paslėpti sunkiau, tačiau tą taip pat galima padaryti išskaidant bendrovę", - argumentavo Seimo narys.
D.Budrys teigė, kad priimant šį įstatymą svarbu atsakyti ir į klausimą, ar nuo to nenukentės vartotojai. Be to, anot jo, būtų gerokai prasmingiau ne drausti įvairius veiksmus, o surasti svertų, kurie padėtų prekybininkams ir jų tiekėjams susitarti. Tiesa, patiems prekybos tinklams laikytis susitarimų nesiseka – 2007-aisiais sukurto prekybininkų etikos kodekso buvo paisoma vos pusmetį.
Diskusijos dėl šio įstatymo turėtų toliau tęstis Seimo Ekonomikos komitete. D.Budrio teigimu, įstatymas turėtų būti priimtas iki šių metų pabaigos, t.y. – kitą savaitę, tačiau šimtaprocentinių garantijų dėl to nėra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...