Seimas vėl pasipriešino dažnesniam pinigų pervedimui į pensijų fondus

Parlamentinė opozicija vėl užblokavo siūlymą dėl dažnesnio lėšų iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus pervedimo. Tam prieštaraujantys Seimo nariai mano, kad tai tik padidins „Sodros“ skolas.

Antradienį Seime vėl nepriimtas Privačių pensijų fondų įstatymo projektas, numatantis dažnesnį lėšų paskirstymą. Pagal dabar galiojančią tvarką pinigai iš „Sodros“ į privačius fondus pervedami kas ketvirtį, o siūloma tai daryti kas mėnesį. Beje, pagal naują tvarką „Sodra“ su pensijų fondais pradėtų atsiskaityti tik nuo kitų metų.

Įstatymo projektas parengtas ir turėjo būti Seime priimtas praėjusiais metais, Seimo nariams dėl jo nepavyksta susitarti iki šiol. Parlamentinė opozicija kelis kartus užblokavo naujų įstatymo pataisų priėmimą atsisakydama dalyvauti balsavime. Norint jas priimti, reikia, kad balsavime dalyvautų 71 Seimo narys. Šį, kaip ir praėjusį kartą, balsavime dalyvavo tik apie 60 parlamento narių.

Diskusijose prieš šį įstatymą pasisakę Seimo nariai teigė, kad naujoji tvarka tik padidintų „Sodros“ poreikį skolintis, tektų dar daugiau pinigų išleisti skolos palūkanoms finansuoti. Jų skaičiavimais, per metus dėl pasikeitusios tvarkos „Sodrai“ reikėtų papildomai skolintis apie 300 mln. litų.

Vis dėlto Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys teigė, kad būtų logiška, jog su privačiais pensijų fondais „Sodra“ atsiskaitytų tokia pačia tvarka kaip ir su kitais išmokų gavėjais, t.y. kas mėnesį.

Konservatorius Kęstutis Masiulis papildė, kad nepritardami šiam įstatymui, seimūnai kenkia ne pensijų fondams, o gyventojams, kurie lėšas senatvei yra nusprendę kaupti ir privačiai. Anot jo, dažniau pervedami pinigai į pensijų fondus padidintų galimybes sukaupti daugiau lėšų senatvei.

Apie tai, kad dažniau pervedamos lėšos leistų lanksčiau ir efektyviau investuoti, kalba ir pensijų fondų valdytojai. „Tai gera iniciatyva, nes dažniau gaunamų pinigų investavimo sprendimus galima priimti dažniau, tai ypač naudinga rinkoms kylant. Toks lankstumas iš esmės suteikia didesnį investuojamų lėšų stabilumą ir didesnę potencialią grąžą“, - sakė „DnB Nord investicijų valdymas“ generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys.

Tiesa, pensijų fondų valdytojams dvejonių kyla dėl techninių šio proceso detalių. Pasak Š.Ruzgio, šiuo metu kiekvieno lėšų pervedimo į privačius pensijų fondus metu 1-2 savaitei yra sustabdomos galimybės keisti pensijų fondus, mat būtent tiek laiko užtrunka apsikeitimas informacija tarp „Sodros“ ir valdymo įmonių.

Jeigu pinigai iš „Sodros“ į pensijų fondus būtų įskaitomi kas mėnesį, tai fondų dalyvių migracija būtų stabdoma kiekvieną mėnesį. „Tai reiškia, ad santykinai didesnę laiko dalį pensijų kaupimo sistemos dalyviai negalės keisti fondų“, - aiškino Š.Ruzgys.