- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas neleido aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus. Penktadienį priimtos atitinkamos Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos.
Už tai, kad studentams būtų leista dirbti viešuosius darbus, balsavo 27 Seimo nariai, prieš - 5, o 50 parlamentarų susilaikė.
Leisti aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus siūlė socialdemokratas Edvardas Žakaris. Pasak jo, žinant, kiek dabar kainuoja mokslas, reikia leisti ir studentams užsidirbti, jeigu jie neranda kito darbo.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Artūras Melianas tvirtino, kad leisdama viešuosius darbus dirbti studentams, valstybė nuskriaus ilgalaikius bedarbius.
"Komiteto nuomone, viešieji darbai yra priemonė padėti bedarbiams išgyventi sunkmetį ir nėra priemonė skatinti kitas socialines grupes, todėl jeigu mes palengvinsime ir studentams galimybę dirbti viešuosius darbus, neabejotinai nukentės tikrieji bedarbiai ir tada spręsdami vieną klausimą, pažeisime kitų žmonių interesus. Studentai yra aukštesnės potencialios kvalifikacijos žmonės ir nemanome, kad juos reikia skatinti per viešuosius darbus", - Seime kalbėjo parlamentaras.
Viešuosius darbus Seimas nusiteikęs leisti dirbti bedarbiams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams atostogų metu bei darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse.
Seimas sutiko, kad valstybės subsidija darbo vietai steigti būtų mokama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos Sąjungos lėšos arba buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos nutraukimo darbo biržoje dienos bei pirmą kartą darbo vietą steigia darbo biržos siųstam bedarbiui įdarbinti.
Seimas taip pat nustatė, kad subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą būtų skiriama verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms ir "Sodros" įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems individualia veikla pagal verslo liudijimą, išlaidoms iš dalies padengti.
Taip pat ši subsidija gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui ir jei jis tęsiamas, o bendra trukmė - ne daugiau kaip 12 mėnesių.
Pakartotiną subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą Seimas leido skiriama ne anksčiau kaip po metų nuo paskutinės subsidijos.
Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį - 0,25 proc. Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (800 litų) dydžio arba 200 litų.
Seimas taip pat leido šalies jaunimą iki 29 metų įtraukti į darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą ir jų įdarbinimas galės būti valstybės subsidijuojamas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...