Seimas pradeda svarstymus dėl būsimų pensijų ir „Sodros“ reformos

Naujoji pensijų sistema turi skatinti žmones rūpintis savo senatve, o pensijos dydis turėtų priklausyti nuo sumokėtų įmokų, sako socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Rimantas Jonas Dagys.

"Turi būti stipresnis ryšys tarp išmokų ir įmokų, negali būti sistemoje viena grupė, kuri atleista nuo draudimo, finansuojama kitos sąskaita", - antradienį, Seimui pristatydamas būsimų pensijų ir "Sodros" reformos gaires, pareiškė parlamentaras.

Pasak jo, įgyvendinus numatomas priemones, žmogaus vidutinės pensijos ir buvusio uždarbio santykis ne mažės, o didės. Jis patikino, kad "Sodros" įmokų dydis nesikeis, bus paliktas dabartinis tarifas.

"Dabartinė pensijų skyrimo sistema nėra lanksti - daug žmonių, grupių nori į pensiją išeiti anksčiau laiko, kai kas nori paskui grįžti vėl į darbo rinką, bet sąlygų neturi", - sakė komiteto pirmininkas.

Parlamentarai po pateikimo antradienį pritarė Seimo nutarimo "Dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo" projektui ir atidavė jį svarstyti parlamentiniams komitetams. Seimas vėl prie būsimų pensijų ir "Sodros" reformos gairių grįš balandžio 26-ąją.

Kai Seimas atitinkamą nutarimą priims, Vyriausybė rengs konkrečias įstatymų pataisas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo keisti senatvės pensijos apskaičiavimą ir pradėti taikyti virtualių sąskaitų sistemą, įmokas senatvės pensijai skaičiuoti nuo visų gyventojo gaunamų pajamų (motinystės, tėvystės, pašalpų ir nedarbo draudimo išmokos), atskirti sveikatos draudimą ir pensijų kaupimą nuo socialinio draudimo.

Siūloma pensijas netekus darbingumo, skaičiuoti kitaip negu senatvės pensijas, siejant su darbingumo netekimo procentais bei taikyti kitokią tvarką dirbantiems jų gavėjams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija linksta, kad pensijos ateityje būtų skaičiuojamos taikant "taškų", o ne nacionalinių virtualių sąskaitų sistemą, kurią siūlo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis ir kurią remia Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Socialinio draudimo reformą rengianti darbo grupė nusiteikusi dabar galiojančios pensijų kaupimo sistemos nesunaikinti, tačiau kuria naują tvarką, pagal kurią žmogus turės savarankiškai apsispręsti, kaip jis kaups pensijai, o valstybė įvairius kaupimo būdus skatins mokesčių lengvatomis, panašiomis į tas, kurios taikomos trečios pakopos pensijų fondams: pasinaudojus gyventojų pajamų mokesčių lengvata, dalį lėšų, pervestų pensijų kaupimo fondui, galima susigrąžinti.

Įgyvendinant pensijų reformą, siūloma ilginti pensijos amžių. Pasak R.J. Dagio, nepavėlinus pensijinio amžiaus, nebus įmanoma "subalansuoti "Sodros" sistemos".

Seimas 2010 metų pabaigoje nerado politinio sutarimo dėl pensinio amžiaus didinimo - Vyriausybė tada siūlė pensinio amžiaus ilginimo tvarką, pagal kurį moterų išėjimas į pensiją būtų kasmet atidedamas po 4 mėnesius, o vyrų - po 2 mėnesius, kol pasieks 65 metų ribą.

Pensinis amžius paskutinį kartą keistas 1994 metais, kuomet vyrų ir moterų pensinio amžiaus rodikliai buvo palaipsniui didinami nuo 55 metų iki 60 metų moterų ir nuo 60 iki 62,5 metų vyrų pensiniam amžiui.

Prognozuojama, kad nauja pensijų reforma galėtų startuoti 2012 metais