Seimas ėmėsi projekto įteisinti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Pluoštinių kanapių įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje būtų leista auginti pluoštines kanapes.

Už projektą balsavo 54 parlamentarai, 14 buvo prieš, 26 susilaikė. Tiek balsavusiųjų už, tiek pasisakiusiųjų prieš ar susilaikiusiųjų buvo visose parlamentinėse frakcijose. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai, o į plenarinų posėdžių salę jis turėtų grįžti pavasarį.

Projektą pristatęs laikinasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius atmetė nuogąstavimus, esą prisidengus pluoštinėmis kanapėmis šalyje bus auginami narkotiniai augalai, jis pabrėžė, kad draudžiant tokių kanapių auginimą gresia sankcijos iš Europos Sąjungos, be to, šias kanapes Lietuvos ūkininkai jau augina.

„130 hektarų deklaruota, jos buvo patikrintos, nors tiesioginių išmokų ūkininkai ir negalės gauti, kanapes deklaravo dvylika augintojų“, - sakė ministras.

„Daug ką klaidina, kad šitam (pluoštinių kanapių lauko - red.) vidury dar kažką pasodinsi, ir tos kanapės užaugs, narkotinės. Neužaugs tos narkotinės kanapės, tai mokslu įrodyta. Aš turiu mokslinius tyrimus, kurie aiškiai įrodo, kad jeigu tam regione auginamos pluoštinės kanapės, kanapės, kurios narkotinės, praktiškai dešimt kilometrų spinduliu net neauga“, - kalbėjo ministras.

Vyriausybė siūlymą dėl pluoštinių kanapių įteisinimo Seimui teikia nuo 2007 metų.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtas Pluoštinių kanapių įstatymo projektas apibrėžia, kas yra pluoštinės kanapės, kaip jos galėtų būti auginamos, prižiūrimos, importuojamos ir pan. Tuo pačiu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme siūloma numatyti išimtį pluoštinėms kanapėms, kad šiame teisės akte numatyti draudimai joms negaliotų.

Pagal Vyriausybės teikiamą projektą, pluoštinėmis kanapėmis būtų laikomos kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabissativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC - natūralios psichiką veikiančios medžiagos) yra ne daugiau kaip 0,2 procento.

Siūloma, kad pluoštinių kanapių auginimą prižiūrėtų Valstybinė augalininkystės tarnyba prie ŽŪM. Augintojai galėtų pluoštines kanapes auginti tik atvirame grunte, sėjai privalėtų naudoti tik sertifikuotą sėklą, deklaruoti pasėlius, produkciją laikyti tik deklaruotuose sandėliuose, teikti mėginius THC kiekiui nustatyti.

K.Starkevičius, liepą Vyriausybei pritarus Pluoštinių kanapių įstatymo projektui, teigė, kad Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje pluoštinės kanapės auginamos, ir jokių neigiamų pasekmių nėra.

„Leidus auginti pluoštines kanapes būtų ne tik užtikrinta galimybė apsirūpinti ekologinėmis žaliavomis maistui, kosmetikos ir tekstilės pramonei, statybinėms medžiagoms, biodegalams ir biokurui, bet ir labiau apsaugoti mūsų aplinką. Auginant pluoštines kanapes būtų galima sumažinti pesticidų naudojimą, nes šie augalai ne tik yra atsparūs daugeliui kenkėjų, bet ir patys naudojami biologinių augalų apsaugos priemonių gamybai ir net auginami šalia kitų kultūrų, kaip apsauga nuo kenkėjų. Be to, išskirtinai greitai augdamos kanapės ne tik užgožia piktžoles, bet palieka nepiktžolėtus laukus kitiems po jų auginamiems augalams“, - teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Lietuva šiuo metu yra vienintelė šalis ES, kur pluoštinių kanapių auginimas oficialiai uždraustas.

Šiuo metu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas draudžia šalies teritorijoje auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius.

Vyriausybė nuo 2007 metų teikia Seimui siūlymus įteisinti pluoštinių kanapių auginimą. Tačiau parlamente projektai pritarimo nesulaukia.