- SEB pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
SEB banko grupės Lietuvoje 2009 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai.
SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 239 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius, atidėjinius paskoloms ir vienkartines nematerialiojo turto (prestižo) nurašymo išlaidas, tačiau dėl atidėjinių galimiems nuostoliams padengti ir nematerialiojo turto nurašymo išlaidų per 2009 m. devynis mėnesius SEB banko grupė patyrė 942,8 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio.
SEB bankas per devynis šių metų mėnesius patyrė 626,4 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio. Į banko ir banko grupės 2009 metų devynių mėnesių rezultatą yra įtrauktos vienkartinės 169,5 mln. litų nematerialiojo turto (prestižo), atsiradusio 2000 metais įsigijus Hermio banką, nurašymo išlaidos. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko reikalavimų ir tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų.
- Konservatyviai vertindama klientų riziką, per 2009 m. tris ketvirčius SEB banko grupė Lietuvoje padarė 1179,1 mln. litų atidėjinių paskoloms (per tą patį 2008 m. laikotarpį - 51,3 mln. litų).
- SEB banko grupės turtas 2009 m., palyginti su 2008 m. trečiojo ketvirčio pabaiga, sumažėjo ir 2009 rugsėjo 30 d. buvo 28,5 mlrd. litų (2008 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje - 29,8 mlrd. litų).
- SEB banko kapitalo pakankamumo rodiklis, paskaičiuotas pagal Lietuvos banko reikalavimus, rugsėjo 30 d. buvo 12,56 procento (minimalus Lietuvos banko nustatytas reikalavimas yra 8 proc.).
- Banko grupės veiklos sąnaudos per tris 2009 m. ketvirčius sumažėjo 10 proc. ir buvo 251,8 mln. litų (per tą patį 2008 m. laikotarpį - 280 mln. litų).
- Trečio ketvirčio pabaigoje SEB Lietuvoje valdė didžiausią kreditų ir lizingo portfelį - 20,9 mlrd. litų, kuris per metus sumažėjo 15 proc. (2008 m. trečiojo ketv. pabaigoje - 24,7 mlrd. litų). Bendras taupymo ir investavimo SEB banko grupės portfelis, įskaitant indėlius ir išleistus skolos vertybinius popierius (VP), gyvybės draudimą ir investicinius bei pensijų fondus, per metus išliko toks pats ir buvo 13 mlrd. litų.
- Internetine bankininkyste besinaudojančių banko klientų skaičius per metus iki 2009 m. rugsėjo 30 d. padidėjo 12 proc. - iki 875 tūkstančių (2008 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje - 781 tūkst.). Internetu atliktų pervedimų skaičius per metus padidėjo 33,2 procento.
- Bankas 2009 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo išdavęs 1,33 milijono mokėjimo kortelių - 2 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu (2008 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje - 1,3 mln.).
- Optimizuodamas veiklą, nuo 2009 m. pradžios bankas uždarė 7 banko skyrius - šiuo metu veikia 72 klientų aptarnavimo skyriai.
- Trečiojo ketvirčio pabaigoje SEB bankas Lietuvoje turėjo 340 bankomatų - kartu su bendru DnB NORD banko tinklu, SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu bankomatų tinklu Lietuvoje, t. y. 514 bankomatais 79 Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
- Nuo 2008 m. pabaigos SEB banko grupės klientų skaičius padidėjo 47 tūkst. - iki 1 mln. 174 tūkstančių.
Konservatyviai vertindamas riziką, SEB bankas trečiąjį ketvirtį padarė daugiau atidėjinių paskoloms negu pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais. Atidėjinių padidėjimą lėmė išaugęs pradelstų paskolų skaičius, trečiąjį ketvirtį atidėjinius bankas taip pat padidino papildomai įvertinęs riziką, atsiradusią dėl sumažėjusios bankui įkeisto turto vertės, pokyčius nekilnojamo turto, transporto rinkose ir bendrą Lietuvos ekonominę situaciją.
Siekiant toliau išlaikyti aukštą kapitalo pakankamumo rodiklį, banko kapitalo bazė bus stiprinama dalį banko nuostolių dengiant papildomais akcininkų įnašais - spalio 29 d. įvyksiančiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime SEB grupė planuoja priimti sprendimą padengti dalį nuostolių papildomu įnašu - 345 mln. litų (100 mln. eurų).
Tarptautinės SEB grupės 2009 m. trijų ketvirčių veiklos rezultatai:
SEB trijų ketvirčių veiklos pelnas - 2,8 mlrd. Švedijos kronų (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 8,4 mlrd. Švedijos kronų).
Veiklos pelnas prieš atidėjinius kreditams buvo 12,068 mlrd. Švedijos kronų (pernai tuo pačiu laikotarpiu jis buvo 9,967 mlrd. Švedijos kronų) ir, palyginus su 2008 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo 21 proc. Patikslinus rezultatą įvertinant prestižo vertės sumažėjimą ir kapitalo prieaugį, pelnas iki atidėjinių išaugo 38 proc.
Veiklos pelnas buvo 2,808 mlrd. Švedijos kronų (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 8,443 mlrd. Švedijos kronų), o grynasis pelnas - 894 mln. Švedijos kronų (pernai tuo pačiu laikotarpiu jis buvo 6,543 mlrd. Švedijos kronų).
Palyginti su 2008 metų trijų ketvirčių rezultatu, veiklos pajamos padidėjo 21 procentu. Grynosios palūkanų pajamos padidėjo 20 proc., o grynosios mokesčių už paslaugas pajamos sumažėjo 8 procentais. Į kitas grynąsias pajamas buvo įskaičiuotas 1,3 mlrd. Švedijos kronų kapitalo prieaugis.
Neįskaičiavus vienkartinių nematerialiojo turto (prestižo) nurašymo išlaidų, kurios buvo 3,0 mlrd. Švedijos kronų, veiklos išlaidos padidėjo 5 proc.
Atidėjiniai kreditams padidėjo iki 9,288 mlrd. Švedijos kronų (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 1,528 mlrd. Švedijos kronų). Grynasis kreditų vertės sumažėjimas buvo 0,91 proc. (pernai tuo pačiu laikotarpiu 0,19 proc.)
Akcininkų nuosavybės grąža buvo 1,2 procento (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 11,6 procento), vienai paprastajai akcijai tenkantis pelnas buvo 0,57 Švedijos kronos (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 6,75 Švedijos kronos).
Pagrindinis pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 11,8 procento, o pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 13,5 procento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?1
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...