Savivaldybės sveikina naująjį renovacijos modelį, tačiau jį ir peikia

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė įsitikinusi, kad jai pavyks išjudinti daugiabučių renovacijos programą, nors jau dvi Vyriausybės patyrė nesėkmę.

Pirmiausia, ji žada nukarpyti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį tiems, kurie priešinsis būsto atnaujinimui. Antra, maldydama žmonių baimę paskoloms, savivaldybes įpareigos kurti įmones, kurios prisiimtų už gyventojus kreditorinius įsipareigojimus ir renovuotų būstą. Merai supeikė renovacijos programos kai kuriuos punktus, tačiau Vyriausybė linkusi su jais susitarti, atsižvelgdama į pastabas.

Naujoji valdžia, panašu, mokosi iš buvusiųjų valdančiųjų klaidų ir ruošiasi ilgai nesiterlioti su nenorinčiaisiais renovuoti būsto. Ne kartą teigta, kad buvo du didžiausi kliuviniai daugiabučių renovacijai: pirmiausia, žmonių baimė užsikrauti paskolų naštą ir, antra, kompensacijos, mokamos už šildymą ir karštą vandenį. Todėl nuspręsta renovacijai reikalingas paskolas perkelti ant savivaldybių įkurtų įmonių pečių, o kompensacijas iš viso nurėžti.

„Įvykus renovacijai tol, kol nebus baigtas išsimokėjimas tų kreditų, tie žmonės ir toliau turėtų gauti socialinę paramą, išskyrus tuos atvejus, jei jie nesutiktų, kad jų butai būtų renovuojami. Tokiu atveju, manau, kad bus ne pro šalį jiems sužinoti, kiek iš tikrųjų šiandien kainuoja šiluma Lietuvoje“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

„Valstybė turi ryžtis. Be to, reikia nepamiršti, kad rinkimai įvykę visai neseniai ir ateinantys du metai yra tas laikotarpis, kai galima imtis ir nepopuliarių sprendimų tam, kad užtikrintum ilgalaikę plėtrą, naudą Lietuvos gyventojams, pačiai šaliai ir jos ekonomikai“, – mano Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

Paprastai tariant, nepritarsi kaimynų norui būstą renovuoti, mokėsi visą kainą už šildymą, nesvarbu, esi pensininkas ar paramą gaunanti šeima, sutiksi – kompensacija išliks, šilčiau gyvensi ir, ekspertai neabejoja, būsto kaina rinkoje gerokai pakils. Kompensacijų nurėžimui pritaria ir savivaldybės, o kai kurios jau imasi ir konkrečių veiksmų.

„Bandysim nusistatyti miesto taryboj kartu su administracija bendrą tvarką, ir manau, kad kompensacijas su renovacija galima surišti. Piktybiškai neprisidedantys prie renovacijos proceso ar piktybiškai vengiantys jos, kad jiems būtų taikomos atitinkamos sankcijos“, – sako Kauno meras Andrius Kupčinksas.

Bet yra įsitikinusių, kad didžiausias valstybės dėmesys turėtų būti nukreiptas ne į nenorinčiuosius naujinti daugiabučius, o atvirkščiai.

„Pirmoj eilėj reikėtų padėti tiems, kurie nori šito, o jeigu žmonės nenori, jie gyvena su ta diena ar su ta valanda, o jei namas stengiasi, kažką naujo nori turėti, pirmiausia tiems reikėtų padėti“, – tvirtina daugiabučio namo bendrijos pirmininkas Ramutis Mečionis.

Savivaldybės sveikina naująjį modelį, tačiau kartu jį ir peikia. Mat, esą jis priimtas kiek skubotai, daug ką reikia taisyti. Pavyzdžiui, nepagalvota, kaip bus renovuojami savivaldybių turimi socialiniai būstai, arba iš ko bus finansuojamos už gyventojus paskolas imsiančios įmonės, kurias privalės įkurti savivaldybės.

„Dotacijas gali gauti tik buto savininkas, o jis yra valstybė arba savivaldybė, ir šioje vietoje savivaldybės tikrai neturės tiek lėšų prisidėti kiekvieno būsto renovacijai“, – sako Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.

„Ant tos virvutės suveriami įpareigojimai savivaldybėms, kurie tampa girnapusėmis ant kojų, ar akmuo po kaklu“, – teigia Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Aplinkos ministras sutinka su merų kritika ir sako, jog pataisymams laiko dar yra. Jis viliasi, kad naująjį renovacijos modelį bus galima pradėti taikyti jau šių metų pabaigoje, tačiau sako negalintis pasakyti, kiek namų kasmet bus renovuojama. Premjeras Algirdas Butkevičius ankščiau yra sakęs, kad Vyriausybės planai būtų 700 daugiabučių per metus.

„Greičiausiai tokio staigaus šuolio nepavyks padaryti dėl kelių priežasčių. Pirma, finansavimas, antra – darbo jėga, kurią reikia susigrąžinti į šitą sektorių ir atlikti tuos darbus“, – sako M. Dubnikovas.

Šiuo metu „Jessicos“ fonde, iš kurio finansuojama daugiabučių renovacija, yra kiek daugiau nei 500 milijonų litų. Šie pinigai, kai kurių savivaldybių nuomone, tik lašas jūroje. Be to, savivaldybių asociacijos teigimu, valstybei reikėtų pagalvoti ir apie didesnį daugiabučių renovavimo rėmimą. Dabar valstybė dengia penkiolika procentų sąnaudų, dar penkiolika žadama įgyvendinus projektą.

Tiesa, mažinant gyventojų šildymo sąskaitas valdžia nežada apsiriboti vien tik renovacija. Vyriausybės programoje yra numatyta peržiūrėti visą šilumos ūkį – mažinti katilų galingumą, skatinti biokuro naudojimą, o šilumos ūkius vėl grąžinti savivaldybėms, t. y. iš privataus į valstybės sektorių.

„Tas nuomos sutartis, aišku, vadovaujantis LR įstatymais, reikia nutraukinėti, ir visas šilumos ūkis, kuris yra ir veikia, mano nuomone, turi būti valdomas savivaldybių. Nes čia atsiranda daug niuansų, juolab kad šiandien nuomuojamose šilumos įmonėse kainos žymiai didesnės nei tose, kur valdo savivaldybės“, – sako V. Mazuronis.

Naujoji valdžia įsitikinusi, visos šios priemonės išjudins daugiabučių renovaciją. Na, o jei ne, ministras prasitarė galvojantis apie dar keletą priemonių, kurios, galbūt, padėtų. Tiesa, jų atskleisti kol kas nepanoro. Jeigu Vyriausybei pavyks susitarti su savivaldybėmis, galbūt socialdemokratams neatsitiks taip kaip konservatoriams, kurių taip pat skambiai pristatytas daugiabučių renovavimo modelis nugrimzdo į liūną ir iš jo nebeišniro.