Savivaldybės negaus pajamų iš lošimo mokesčio

Vyriausybė nepritarė Seimo narių grupės inicijuotai Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pataisai, kuria siūlyta, kad 80 procentų surenkamo loterijų ir lošimų mokesčio būtų įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje veikia lošimo namai (kazino), biudžetą, o 20 procentų - pervedama į valstybės biudžetą.

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos teigimu, šios pataisos atsiradimo istorija prasidėjo prieš daugiau nei metus, kai Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Česlovas Blažys ir dar keli komisijos nariai lankėsi Kauno miesto savivaldybėje.

„Taip jau sutapo, jog eidamas pagrindine miesto gatve - Laisvės alėja - pirmininkas savo akimis pamatė net keletą lošimų salonų ir nė vienerių lošimo namų. Tai buvo visiškai priešingas vaizdas nei sostinėje. Dar daugiau - miesto valdžia ir toliau šalinosi grėsmingiausių azartinių lošimų, todėl naujajame Kauno „Akropolyje" sutikimo lošimo namams steigti nebuvo išdavusi", - teigia asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas.

Pasak jo, planas gimė bematant - netrukus po pokalbio savivaldybėje sutikimas „Akropolyje" steigti kazino buvo duotas (beje, šiemet jame FNTT atlikus tyrimą nustatyti grubūs pinigų plovimo atvejai), konservatoriaus Kauno mero iniciatyva gimė du įstatymo projektai.

Pirmuoju savivaldybėms, kamuojamoms finansų stygiaus, pasiūlytas „saldainis" - 80 procentų surenkamo azartinių lošimų mokesčio pervesti į savivaldybių biudžetus. Antrasis suteiktų savivaldybių taryboms teisę kontroliuoti dar vieno azartinių lošimų rinkos segmento - lošimų automatų salonų plėtrą.

Jeigu Vyriausybė būtų pritarusi minėtai pataisai, preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, valstybės biudžetas kasmet būtų netekęs po 20 mln. litų. Be to, savivaldybės būtų suinteresuotos, kad jų teritorijose steigtųsi daugiau lošimo namų (kazino) ir tai sudarytų nevienodas sąlygas - lošimo namai (kazino) veikia ne visų savivaldybių teritorijose, tad ne visos savivaldybės gautų papildomų pajamų.

Paskelbus Europos komisijos užsakymu atliktų tyrimų rezultatus, išaiškėjo, kad Lietuvoje didžiausios rizikos grupei priskiriamų lošimo namų (kazino) dalis (62 proc.) yra vos ne 4 kartus didesnė nei ES valstybių vidurkis (15,9 proc.). Būtent šio sektoriaus neigiamos poveikis visuomenės sveikatai akivaizdus - iš dabar gautų 658 prašymų neleisti lošti beveik 90 proc. parašė lošimų namuose prasilošę asmenys.