Saulės, vėjo ir žemės energija - šildymo alternatyva

Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas tapo aktualus pabrangus centralizuotam šildymui. Saulės, vėjo ar žemės energijos ištekliai nuolat atsinaujinantys, o jų panaudojimas buityje efektyvus, tvirtina tokios energijos šalininkai. Tuo tarpu skeptikų nuomone, saulės Lietuvoje maža, todėl jos energijos panaudojimas neefektyvus. Visgi nepasaint to, Lietuvoje vis daugiau žmonių savo būstams šildyti pasirenka alternatyvius energijos šaltinius.

Žemės energija šildo

Prieš trejus metus Kaune įsikūrusios bendrovės „Geoterminis šildymas" vadovė Jolita Šilerienė įsitikinusi, kad geoterminis šildymas - viena iš pagrindinių ateities šildymo sistemų. Nors pradinė investicija nemaža (gali svyruoti nuo 30 iki 50 tūkst. litų), geoterminis šildymas greitai atsipirks.

Pasak J.Šilerienės, geoterminio šildymo populiarumui įtakos turėjo tradicinių kuro rūšių pabrangimas: „Malkos, dujos, skystas dyzelinas brango, todėl gyventojai norėdami gyventi taupiau pradėjo ieškoti kitų alternatyvų. Geoterminio šildymo sistema saugi, ekologiška, patogi, nereikia įrenginėti papildomos katilinės - šilumos siurbliui tereikia kokių 3 kvadratinių metrų ploto", - privalumus vardijo pašnekovė.

Pasak jos, priklausomai nuo šilumos poreikio ir šeimos įpročių, per sezoną apšildyti 100 kv. m namą gali kainuoti nuo 700 iki 1 tūkst. 200 litų. Šitiek reikės mokėti už elektrą, kurią sunaudoja šilumos siurblys.

„Geoterminis šildymas yra trijų būdų, kai naudojami žemės, oro arba vandens šaltiniai. Patalpoje statomas šilumos siurblys, kuris sugeba paimtą energiją paversti šiluma", - pasakojo „Geoterminio šildymo" direktorė J.Šilerienė.

Kauniečių įmonė daugiausia geoterminio šildymo sistemų įrengia Kauno ir Vilniaus regionuose, tačiau neatsilieka ir Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės bei Mažeikių gyventojai.

„Manau, kad šios sistemos ateityje populiarės. Nors gyvenamųjų namų statybos tempai sulėtėjo, geoterminį šildymą pradės įsirenginėti jau pastatytų gyvenamųjų namų savininkai, kurie norės renovuoti savo šildymo sistemas", - įsitikinusi J.Šilerienė.

Jeigu namo šeimininkas nusprendė įsirengti geoterminį šildymą, o prieš tai namą šildė dujomis, skystu dyzelinu ar elektra, tai investicijos į naują sistemą atsipirks per 3-5 metus. Jeigu namas buvo šildomas kietu kuru, pavyzdžiui, malkomis, tai investicijos į geoterminį šildymą atsipirks per 10-15 metų.

Saulė ir vėjas - efektyvu

Kaune įkurta bendrovė „Saulės energija" nuo 1999 metų projektuoja, įrengia ir prižiūri fotoelektrines bei hibridines saulės ir vėjo mikroelektrines. Pasak įmonės vadovo Edmundo Žilinsko, paskutiniuosius kelerius metus išryškėjo autonominių elektrinių paklausa. „Tiesiog žmogus nori savo individualiame name turėti tokią minielektrinę, kuri iš saulės ir vėjo gamintų elektros energiją", - portalui patikslino E.Žilinskas.

Pasak jo, nereikia klausyti skeptikų, kurie tikina, kad saulės Lietuvoje mažai, todėl toks energijos šaltinis neefektyvus: „Efektas pasiekiamas sujungus kelis alternatyvius energijos šaltinius - saulės ir vėjo. Kompleksinės jėgainės visame pasaulyje naudojamos, tad kuo Lietuva blogesnė? Saulės mažai ir Danijoje, tačiau jos energiją naudoja šimtai gyventojų", - tikino pašnekovas.

Saulės kolektoriai dažniausiai naudojami vandens šildymui. Specialistai teigia, kad Lietuvoje saulės energijos panaudojimo galimybės labai plačios, tačiau efektyviausia naudoti saulės energiją, kad ši gamintų elektrą. „Šitaip saulės energija panaudojama įvairiuose įrenginiuose, kurie apšildo namus, kaitina vandenį, kitaip tariant, tai netiesioginis saulės energijos panaudojimas", - vardijo E.Žilinskas.

Vokiečiams privaloma

Pagal naują Vokietijos Žaliųjų partijai priklausančio mero potvarkį nuo spalio 1-osios ant visų naujai statomų ir remontuojamų namų stogų Marburge bus privaloma įrengti saulės kolektorius.

Apie 80 proc. visos namų ūkyje sunaudojamos energijos tenka karštam vandeniui ir šildymui. 20-40 proc. šios energijos galima pagaminti naudojant saulės kolektorius. Saulės pagamintą energiją pastatų savininkai galės naudoti ne tik savo namų ūkio reikmėms, bet dar ir parduoti - valstybė yra įsipareigojusi 20 metų į priekį supirkti saulės kolektorių pagamintą energiją ir už kiekvieną kilovatvalandę mokėti 49 euro centus (1,69 lito). Vokietijos gyventojai dabar už kilovatvalandę moka tik 19,7 euro centų (0,68 lito). 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    52
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių