Saulės, vėjo ir žemės energija - šildymo alternatyva

Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas tapo aktualus pabrangus centralizuotam šildymui. Saulės, vėjo ar žemės energijos ištekliai nuolat atsinaujinantys, o jų panaudojimas buityje efektyvus, tvirtina tokios energijos šalininkai. Tuo tarpu skeptikų nuomone, saulės Lietuvoje maža, todėl jos energijos panaudojimas neefektyvus. Visgi nepasaint to, Lietuvoje vis daugiau žmonių savo būstams šildyti pasirenka alternatyvius energijos šaltinius.

Žemės energija šildo

Prieš trejus metus Kaune įsikūrusios bendrovės „Geoterminis šildymas" vadovė Jolita Šilerienė įsitikinusi, kad geoterminis šildymas - viena iš pagrindinių ateities šildymo sistemų. Nors pradinė investicija nemaža (gali svyruoti nuo 30 iki 50 tūkst. litų), geoterminis šildymas greitai atsipirks.

Pasak J.Šilerienės, geoterminio šildymo populiarumui įtakos turėjo tradicinių kuro rūšių pabrangimas: „Malkos, dujos, skystas dyzelinas brango, todėl gyventojai norėdami gyventi taupiau pradėjo ieškoti kitų alternatyvų. Geoterminio šildymo sistema saugi, ekologiška, patogi, nereikia įrenginėti papildomos katilinės - šilumos siurbliui tereikia kokių 3 kvadratinių metrų ploto", - privalumus vardijo pašnekovė.

Pasak jos, priklausomai nuo šilumos poreikio ir šeimos įpročių, per sezoną apšildyti 100 kv. m namą gali kainuoti nuo 700 iki 1 tūkst. 200 litų. Šitiek reikės mokėti už elektrą, kurią sunaudoja šilumos siurblys.

„Geoterminis šildymas yra trijų būdų, kai naudojami žemės, oro arba vandens šaltiniai. Patalpoje statomas šilumos siurblys, kuris sugeba paimtą energiją paversti šiluma", - pasakojo „Geoterminio šildymo" direktorė J.Šilerienė.

Kauniečių įmonė daugiausia geoterminio šildymo sistemų įrengia Kauno ir Vilniaus regionuose, tačiau neatsilieka ir Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės bei Mažeikių gyventojai.

„Manau, kad šios sistemos ateityje populiarės. Nors gyvenamųjų namų statybos tempai sulėtėjo, geoterminį šildymą pradės įsirenginėti jau pastatytų gyvenamųjų namų savininkai, kurie norės renovuoti savo šildymo sistemas", - įsitikinusi J.Šilerienė.

Jeigu namo šeimininkas nusprendė įsirengti geoterminį šildymą, o prieš tai namą šildė dujomis, skystu dyzelinu ar elektra, tai investicijos į naują sistemą atsipirks per 3-5 metus. Jeigu namas buvo šildomas kietu kuru, pavyzdžiui, malkomis, tai investicijos į geoterminį šildymą atsipirks per 10-15 metų.

Saulė ir vėjas - efektyvu

Kaune įkurta bendrovė „Saulės energija" nuo 1999 metų projektuoja, įrengia ir prižiūri fotoelektrines bei hibridines saulės ir vėjo mikroelektrines. Pasak įmonės vadovo Edmundo Žilinsko, paskutiniuosius kelerius metus išryškėjo autonominių elektrinių paklausa. „Tiesiog žmogus nori savo individualiame name turėti tokią minielektrinę, kuri iš saulės ir vėjo gamintų elektros energiją", - portalui patikslino E.Žilinskas.

Pasak jo, nereikia klausyti skeptikų, kurie tikina, kad saulės Lietuvoje mažai, todėl toks energijos šaltinis neefektyvus: „Efektas pasiekiamas sujungus kelis alternatyvius energijos šaltinius - saulės ir vėjo. Kompleksinės jėgainės visame pasaulyje naudojamos, tad kuo Lietuva blogesnė? Saulės mažai ir Danijoje, tačiau jos energiją naudoja šimtai gyventojų", - tikino pašnekovas.

Saulės kolektoriai dažniausiai naudojami vandens šildymui. Specialistai teigia, kad Lietuvoje saulės energijos panaudojimo galimybės labai plačios, tačiau efektyviausia naudoti saulės energiją, kad ši gamintų elektrą. „Šitaip saulės energija panaudojama įvairiuose įrenginiuose, kurie apšildo namus, kaitina vandenį, kitaip tariant, tai netiesioginis saulės energijos panaudojimas", - vardijo E.Žilinskas.

Vokiečiams privaloma

Pagal naują Vokietijos Žaliųjų partijai priklausančio mero potvarkį nuo spalio 1-osios ant visų naujai statomų ir remontuojamų namų stogų Marburge bus privaloma įrengti saulės kolektorius.

Apie 80 proc. visos namų ūkyje sunaudojamos energijos tenka karštam vandeniui ir šildymui. 20-40 proc. šios energijos galima pagaminti naudojant saulės kolektorius. Saulės pagamintą energiją pastatų savininkai galės naudoti ne tik savo namų ūkio reikmėms, bet dar ir parduoti - valstybė yra įsipareigojusi 20 metų į priekį supirkti saulės kolektorių pagamintą energiją ir už kiekvieną kilovatvalandę mokėti 49 euro centus (1,69 lito). Vokietijos gyventojai dabar už kilovatvalandę moka tik 19,7 euro centų (0,68 lito). 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į atsargą išėję kariai – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas
    Į atsargą išėję kariai – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas

    Seime pasirašytas memorandumas, kuris turėtų palengvinti galimybes įsidarbinti karinę tarnybą baigusiems kariams. Ekspertai sako, kad Lietuvoje jie – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas. ...

    1
  • Registruojama vis daugiau žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas
    Registruojama vis daugiau žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas

    Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre 2016 m. užregistruotas 461 profesinės ligos atvejis, iš jų 307 atvejai - raumenų ir skeleto sistemos ligos, praneša Higienos instituto specialistai, balandžio 28-ąją minint Pasauli...

    3
  • Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didinti algas
    Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didinti algas

    Profesinės sąjungos penktadienį prie vyriausybės surengė mitingą, kuriame reikalavo didinti darbo užmokestį ir užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojams. Be to, raginta minimalų mėnesinį atlyginimą mokėti tik už nekvalifikuotą darbą ir di...

    3
  • Nekilnojamasis turtas Vilniuje toliau brangsta
    Nekilnojamasis turtas Vilniuje toliau brangsta

    Pastaruoju metu nuolat augančios būsto kainos tendencingai didės ir toliau, tačiau didelė pasiūla neleis joms kilti greitai ir aukštai, sako nekilnojamojo turto pardavimo ekspertas, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdy...

    3
  • Ūkininkai kviečia į svečius
    Ūkininkai kviečia į svečius

    Beveik septynios dešimtys Lietuvos kaimo sodybų ir ūkių pirmą kartą pasirengę priimti visus, kas tik norės atvykti – bus ekskursijų, degustacijų, paskaitų. Kaimo turizmo asociacijos teigimu, tai yra galimybė nusipirkti maisto produktų ...

  • Dėl šalto balandžio ūkininkai turi prastų žinių pirkėjams
    Dėl šalto balandžio ūkininkai turi prastų žinių pirkėjams

    Balandžio viduryje planavę pirmąjį žalumynų derlių, savo planus ūkininkai atideda vėlesniam laikui – balandis buvo per šaltas. „Jau balandžio viduryje tikėjomės turėti špinatų, tačiau dabar tikimės jų sulaukti gegu...

    1
  • Jau prasidėjo sraigių rinkimo sezonas
    Jau prasidėjo sraigių rinkimo sezonas

    Vynuoginių sraigių rinkėjams šiemetinis sezonas jau prasidėjo. Lietingi orai sraigėms patinka, atkutusios po žiemos miego jos lenda iš savo slėptuvių. ...

    1
  • Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai
    Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai

    Poryt, balandžio 30-ąją, bus pažymėta Geologų diena. Nors ši diena Atmintinų dienų įstatymu Lietuvoje įteisinta tik praėjusį gruodį, ją pradėta minėti jau gerokai anksčiau. ...

  • Gėlių pardavėjams – septynis kartus didesnis mokestis
    Gėlių pardavėjams – septynis kartus didesnis mokestis

    Pardavėjams, kurie prekiauja gėlėmis viešosiose vietose švenčių ir atmintinų dienų metu, leidimas pabrangs septynis kartus. Tokie pokyčiai gali turėti įtakos gėlių kainai. ...

    3
  • Padidėjo Klaipėdos miesto biudžetas
    Padidėjo Klaipėdos miesto biudžetas

    Uostamiesčio tarybos politikai pritarė tam, kad miesto biudžetas būtų padidintas. Ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms skyrus lėšas, iždas išaugo kiek daugiau 4,368 mln. eurų. ...

    1
Daugiau straipsnių