Sarkozy ir Merkel nutraukė diskusijas dėl centrinio banko

Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį nusprendė nutraukti viešas diskusijas dėl to, ar Europos Centrinis Bankas turėtų imtis papildomų veiksmų, kad išgelbėtų euro zoną iš didėjančios krizės.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo su Italijos naujuoju premjeru Mario Monti (Marijumi Mončiu) sakė, kad jie pasitiki nepriklausomu centriniu banku ir, siūlydami Europos Sąjungos sutarties pataisas, kurios užtikrintų geresnį euro zonos valdymą, ir nelies jam suteikto kovos su infliacija mandato.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai taip pat parodė savo pasitikėjimą M.Mončiu, kuriam pavesta spręsti Italiją užgriuvusias ekonomines problemas, nors anksčiau jiems sunkiai sekėsi tvardyti panieką jo pirmtakui Silvio Berluconi (Silvijui Berluskoniui).

„Mes visi patvirtinome savo pasitikėjimą ECB (Europos Centriniu Banku) ir jo vadovais, bei sakome, jog gerbdami šios esminės institucijos nepriklausomybę, mes turime susilaikyti nuo teigiamų ar neigiamų reikalavimų jai“, - kalbėjo N.Sarkozy per bendrą spaudos konferenciją Strasbūre.

Prancūzijos ministrai ne kartą yra raginę, kad ECB ryžtingai įsikištų ir neleistų rinkoms nusisukti nuo euro zonos vyriausybinių obligacijų, oA.Merkel ir jos ministrai sako, kad ES sutartis neleidžia centriniam bankui veikti kaip paskutinės instancijos kreditoriui.

N.Sarkozy sakė, kad Paryžius ir Berlynas dar iki ES viršūnių susitikimo gruodžio 9 dieną išplatins bendrus pasiūlymus dėl griežtesnės biudžeto drausmės 17 valstybių euro zonoje.

A.Merkel sakė, kad ES biudžeto taisyklėms įgyvendinti rengiami daugiau kišimosi galių suteiksiantys pasiūlymai, įskaitant ir teisę paduoti prasikaltusias vyriausybes į Europos teisingumo teismą, yra pirmieji žingsniai griežtesnės fiskalinės sąjungos link.

Tačiau, anot jos, tais pasiūlymais nebus siekiama modifikuoti centrinio banko statutą ir misiją; taip pat jie nesušvelnins jos nepritariančio požiūrio į bendras euro zonos obligacijas, nebent 9tai būtų įmanoma) ilgo fiskalinės integracijos proceso pabaigoje.

M.Monti pakartojo, jog Italija sieks subalansuoti biudžetą iki 2013 metų, bet pažymėjo, kad dar esama erdvės platesnėms diskusijoms, kaip patikslinti fiskalines užduotis, jei recesija būtų blogesnė negu tikimasi.

Italijos skolinimosi dešimčiai metų kaina ketvirtadienį vėl perkopė pavojingą 7 proc. kartelę po to, kai Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai nesutiko, jog Europos centrinis bankas (ECB) remtų silpnesnes euro zonos šalis.

Išlaikyti Italiją mokia ir galinčia skolintis kapitalo rinkose yra labai svarbu euro zonos stabilumui. Kitos savaitės pradžioje Italijos obligacijų aukcionai patikrins rinkos pasitikėjimą.


Šiame straipsnyje: SarkozyMerkeleuras

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių