Šalyje karaliauja devynių amatų meistrai

Šešėlinę šalies statybų rinką padidino ne tik ekonomikos krizė, bet ir gyventojų noras įsirengti savo būstus kuo pigiau. Vagystės ir nekokybiškai atlikti darbai – su tokia kasdienybe rizikuoja susidurti Lietuvos gyventojai, apsisprendę pastatyti namą arba suremontuoti būstą. Internete apstu skelbimų, kuriuose įvairaus plauko meistrai siūlo savo paslaugas, bet neretai paaiškėja, kad iš tiesų jie nieko nemoka.

Nusipirko svajonių būstą

Kauniečiai Viktoras ir Irena prieš pusę metų už 260 tūkst. Lt nusipirko 150 kvad. metrų ploto iš dalies įrengtą namą netoli Kauno.

Šeimą, kuri vis dar gyveno bute, užgriuvo malonūs rūpesčiai. Irena pradėjo planuoti namo vidaus įrengimo darbus. Dizainerė patarė, kokiomis spalvomis dažyti sienas, kokias kloti grindis.

Abu jaunuoliai neturėjo jokios statybos darbų patirties, todėl darbininkus apsisprendė samdyti.

„Man teko rūpintis, kokie darbininkai bus reikalingi, nes liko tik išlyginti sklypą, o namo viduje pradėti darbus nuo elektros instaliacijos, sienų tinkavimo, gipskartonio montavimo, sudėti grindų šildymą, išglaistyti ir išdažyti sienas, vonioje išklijuoti plyteles“, – pasakojo Viktoras.

Vagia net kaimynai

Tačiau pirmieji malonūs įspūdžiai greitai išblėso. „Kaimynai iš pradžių atrodė malonūs ir geranoriški, bet netrukus pasirodė, kad jie yra vagys“, – tikino Viktoras.

Jį ir Ireną apstulbino jų įžūlumas. „Vieną vakarą po darbo nuvažiavome prie namo ir pamatėme, kaip kaimynas akiplėšiškai į karutį kastuvu krauna neišlyginto mūsų sklypo juodžemį“, – kalbėjo Viktoras.

Žemes vogęs medikas atsiprašė naujakurių, nors jaunuoliai vis dar juto gilų apmaudą. „Kam vogti, nejaugi žmogus neišgali nusipirkti juodžemio, kai sugeba nusipirkti namą, – stebėjosi Viktoras. – Tikriausiai esame vagių ir apgavikų tauta, nes panašių „nuotykių“ pripasakojo draugai, turintys savo namus.“

Ne vieną vakarą šeima vis rasdavo dingusius net laikinus plastikinius lietaus kanalizacijos dangčius, kiemo apdailos detales.

Pigią mėsą šunys ėda

Be vagysčių iš kiemo, Viktorą ir Ireną pribloškė ir kai kurių apdailininkų atmestinas požiūris į darbą.

„Būdavo, įdedame skelbimą, ir siūlosi įvairūs meistrai, kurie sako mokantys padaryti viską, pradedant tinkavimu, glaistymu, dažymu ir baigiant elektros instaliacijos bei santechnikos išvedžiojimo darbais. Bėda tik ta, kad tokie meistrai dažnai neturi net savo įrankių!“ – prisiminė Viktoras.

Be to, vieni glaistytojai medžiagų išeigą viršydavo kone du kartus, o kiti darbininkai pageidavo pirkti tik tam tikro prekės ženklo medžiagas. Jaunuoliai greitai suprato, kad pigu nereiškia gerai ir kokybiškai.

„Po dienos ar kitos vis išlįsdavo statybininkų paliktas brokas, o pasiskųsti, nėra kam“, – pasakojo Viktoras.

Po maždaug trijų mėnesių šeima pakeitė taktiką. Darbams samdė tik tas brigadas, kurios suteikdavo garantiją. Nors tokių apdailininkų paslaugos kainuoja apie 20–30 proc. brangiau, jaunuoliai nusprendė nerizikuoti.

Į namo įrengimą šeima investavo apie 80 tūkst. Lt, neskaitant buitinės technikos ir baldų.

Padės draugų rekomendacijos

Ne tik Viktorui ir Irenai, bet ir kitiems statantiems ar remontuojantiems būstą vilnietis Vidmantas Čičelis galėtų patarti daug naudingų dalykų. Neturėdamas jokių žinių, Vilniaus rajone jis pats pasistatė namą ir internete paskelbė dienoraštį.

„Visų pirma jei nori samdyti darbininkus, tą daryti reikėtų tik su draugų rekomendacijomis, – pasakojo V.Čičelis. – Per nekilnojamojo turto burbulą statybininkais buvo visi, kas tik norėjo, ir gaudavo atlyginimus po 7–10 tūkst. Lt.“

Pasak jo, geri meistrai dažniausiai nesireklamuoja ir neieško darbo, nes juos rekomenduoja buvę užsakovai. Be to, beveik visi meistrai atvykę į vietą pasako du sakinius: „Kiek čia bus daug darbo“ ir „Oi, kaip viskas blogai padaryta“ (kai kažkas jau kažką darė prieš tai).

„Tai patikrinta taisyklė, todėl ir raginu pasitikėti tik tais meistrais, kuriuos jums rekomendavo draugai“, – tikino V.Čičelis.

Nuo vagysčių kaip itin gerą prevencinę priemonę Vidmantas įvardijo šviestuvus su judesio davikliais.

Elektrikai gudrauja

Įvairiausių leidimų, projektavimo pakeitimų ir kitos dokumentacijos tvarkymas iš Viktoro ir Irenos irgi pareikalavo nemažai nervų ir pinigų.

„Kyšiai, visokiausios registracijos, pakeitimai sudarė apie 13 tūkst. litų, – sakė Viktoras. – Pavyzdžiui, elektros inspektoriui padavėme 150 litų vien tam, kad prie nieko neprisikabintų, Registrų centras irgi plėšė už kiekvieną popierėlį.“

Apie elektrikų darbą Viktoras apskritai turi atskirą nuomonę.

„Kaip ir statybininkai, tai atskira žmonių „rasė“. Elektrikas jums išvedžios instaliaciją taip, kad kitas elektrikas po gipso kartono plokščių sumontavimo ir sienų išglaistymo nesugebės daugelyje vietų prijungti kištukų ir jungiklių, nes juose nebus elektros“, – pasakojo Viktoras.

Taip brangesnis elektrikas gudrauja, kad užsakovas nepasamdytų pigesnio elektriko. „Neliko kitos išeities, tad samdėme tą patį elektriką, kuris elektrą „surado“ per kelias minutes, prieš tai jis, aišku, iškeiksnojo gipso kartono montuotojus“, – prisiminė Viktoras.

Skundų gauna nuolat

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nuolat sulaukia gyventojų skundų dėl nekokybiškų statybos gaminių ar nekokybiškai atliktų statybos darbų.

„Bet statybas pradėjusieji dažnai pamiršta, kad pagal Statybos įstatymą yra privaloma samdyti statybos vadovą ir statybos techninį prižiūrėtoją“, – teigė VTPSI atstovas spaudai Darius Babickas.

Gyventojai esą nenori papildomų išlaidų, tačiau kartu rizikuoja, kad statybas atliekantys darbininkai padarys broką.

Kreipdamiesi į inspekciją gyventojai dažnai skundžiasi, kad statybų įmonės vengia ištaisyti broką net tuomet, kai jį nustato ekspertai ir dar nebūna pasibaigęs garantinis laikotarpis.

Inspekcija taip pat pataria nepasirašyti darbų priėmimo ir perdavimo akto prieš tai neįsitikinus, ar statybininkai laikėsi techninių reikalavimų. Ar jų buvo laikytasi, turėtų nuspręsti techninis prižiūrėtojas.

Tiesa, dažniausiai tokiose statybose yra dirbama nelegaliai, o atsiskaitoma grynaisiais.

Sunku patekti į privačią valdą

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Teisės skyriaus vedėja Vanda Zabulionytė akcentavo, kad skirtingai nuo Vokietijos ar kitų išsivysčiusių valstybių Lietuvos piliečiai vis dar per daug pakantūs nelegaliam darbui privačiose valdose.

„Mums sudėtinga būtų patikrinti, ar privačioje valdoje dirbama legaliai, ar nelegaliai, nes privati valda visgi yra privati“, – sakė V.Zabulionytė. Ji aiškino, kad net ir pagavus už rankos nelegaliai dirbančius asmenis vertinti jų veiklą dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis yra dviprasmiška.

„Laisvų darbo vietų nėra daug ir žmonės sukasi, kaip išmano, bet akivaizdu, kad nelegalus darbas yra nelegalus ir už jį turime bausti“, – sakė VDI Teisės skyriaus vedėja V.Zabulionytė.

Ji pridūrė, kad užsakovai apie nelegalų darbą praneša tik tuomet, kai statybininkai atsisako ištaisyti padarytą broką.

Per pirmą šių metų ketvirtį (sausis–kovas) VDI atlikdama 427 patikrinimus nustatė 207 nelegaliai dirbančius asmenis. Iš jų 21 proc. nelegaliai dirbo statybose.

VDI viršininko pavaduotoja Svetlana Černuševič tikino, kad statybos yra viena pavojingiausių sričių, kuriose įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe. Vien šiemet (sausis–kovas) statybose įvyko 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai. Mirčių nebuvo užfiksuota.

Šešėlyje – 40 proc. statybų

Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Negalima sakyti, kad visi patentininkai dirba blogai. Tarp jų yra nemažai kvalifikuotų darbininkų. Tačiau gyventojai, siekiantys kokybės, turėtų ypač atsargiai žvelgti į meistrus, kurie sako, kad moka daryti viską. Devynių amatų meistrų nebūna.

Taigi raginčiau pasitikėti, kad ir brangesniais, bet darbų garantiją suteikiančiais statybininkais. Juk neretai net iš bendrovių sudėtinga išsireikalauti, kad jos ištaisytų broką, todėl be garantinių raštų nevertėtų sudaryti sandorių. Maža to, darbų vadovai taip pat yra būtini, bet reikia žinoti, kad jais gali būti tik atestatą turintys asmenys. Neoficiali statistika rodo, kad statybose šešėlis sudaro apie 40 proc., o tokiose „smulkiose“ įmonėse dirba net iki 60 įvairiausių statybininkų.

Patentininkai dirba nekontroliuojami

Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas

Patentininkai, kurie kloja plyteles ar atlieka kitus apdailos darbus, nesudaro jokios konkurencijos didžiosioms statybų bendrovėms. Problema, kad patentininkai dirba visiškai nekontroliuojami, neprisiima už savo darbus jokios atsakomybės, tad apie kokybę negali būti ir kalbos. Ekonominio pakilimo metu Lietuvoje turėdami patentus dirbo apie 13 tūkst. statybininkų.

Vien todėl, kad patentininkų neleidžiama samdyti didelėms kompanijoms, šalyje nesusikūrė stambių apdailos įmonių. Jos paprasčiausiai neatlaikytų pačių patentininkų konkurencijos. Ką patarti gyventojams? Aišku, patentininkai maždaug 30 proc. pigiau atliks darbus, bet visada verta pasamdyti techninį statybos darbų vadovą. Būtent jis prižiūrėtų darbų kokybę. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į santechnikos, betonavimo, šiltinimo darbus.


Šiame straipsnyje: darbuotojaimeistraistatybos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių