Rusijos ekonomikai gresia žlugimas

Sparčiai krentant naftos kainai, Rusijos ekonomikai iškilo rimtas pavojus, rašo britų dienraštis „The Guardian". Pasak ekspertų, tikėtina, kad naftos kainai nukritus į seniai regėtas žemumas, Rusiją ištiks ekonominė katastrofa. Šaliai gresia rublio nuvertėjimas, kitąmet smarkiai smuks pragyvenimo lygis.

Nepaisydamas akivaizdžiai mažėjančių naftos kainų ir rizikuodamas savo autoritetu, šalies ministras pirmininkas Vladimiras Putinas toliau tvirtina, kad Rusijos ekonomika nepatiria sunkumų.

Kalbėdamas per partijos „Vieningoji Rusija" susirinkimą Maskvoje, V.Putinas pareiškė, kad šalis atlaikys dabartinę pasaulio finansinę suirutę, dėl kurios jis apkaltino Jungtines Valstijas.

Kremlius puikiai žino, kad atsiradęs nepasitikėjimas Rusijos ekonomika gali brangiai kainuoti - nebeliktų tikėjimo V.Putinu ir jo sąjungininku D.Medvedevu, kuris iš jo gegužės mėnesį perėmė prezidento postą.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad kol kas finansų krizė Rusijos vyriausybės populiarumui nepakenkė. Iki šiol populiariausiu šalies politiku išlieka V.Putinas, kurį remia 79 proc. gyventojų. Nuo jo šiek tiek atsilieka D.Medvedevas - jam, apklausos duomenimis, simpatizuoja 74 proc. rusų.

Premjero V.Putino teigimu, jo administracija padarys viską, kad nepasikartotų 1998 metų Rusijos bankų griūtis, per kurią daug eilinių šalies gyventojų prarado savo santaupas. Tačiau krentančios naftos kainos diktuoja savo sąlygas.

Anot ekspertų, Rusijos ekonomika dabar susidūrė su dideliais sunkumais. Liepos mėnesį 147 dolerių už barelį pasiekusi naftos kaina lapkričio pabaigoje nusirito žemiau 50 dolerių ribos, todėl buvo suduotas skaudus smūgis šalies biudžetui, kuriame šiuo metu trūksta 150 mlrd. dolerių. Dėl šios priežasties 2009 metais vyriausybė bus priversta smarkiai apkarpyti išlaidas.

Premjeras V.Putinas skurstančius rusus bando raminti, kad jų socialinės garantijos nenukentės ir šiam tikslui žada skirti 20 mlrd. dolerių finansinę paramą.

Vis dėlto, smukusi naftos kaina tik dar labiau apsunkina sudėtingą šalies ekonominę padėtį. Nuo gegužės Rusijos akcijų rinka prarado 70 procentų savo vertės. Rusijos centrinis bankas nacionalinės valiutos stiprinimui rugsėjį ir spalį išleido 57,5 mlrd. dolerių.

„Jeigu dabartinės tendencijos toliau tęsis, šalį ištiks didžiulė krizė", - sako Maskvos finansų korporacijos „Uralsib" analitikas Chrisas Weaferis.

Pasak jo, Rusijai bus ypač sunki kitų metų pradžia.

„Rusija yra labiau pažeidžiama negu kitos šalys, kadangi ji nediversifikavo ekonomikos, kuri stipriai priklauso nuo naftos", - tvirtina Ch.Weaferis.

Tiek V.Putinas, tiek D.Medvedevas dėl pasaulį užgriuvusios krizės apkaltino George‘o W.Busho administraciją.

„Pigus skolinimasis ir problemos dėl paskolų Jungtinėse Valstijose sukėlė grandininę reakciją ir suparalyžiavo pasaulio finansų rinkas", - kalbėjo V.Putinas.

Rusijos valstybinė televizija taip pat mėgina pateikti krizę kaip Amerikos problemą ir neskiria daug dėmesio jos padariniams pačioje Rusijoje. Ekspertų nuomone, tokia strategija nėra protinga, kadangi šalyje vis daugiau įmonių bankrutuoja, parduotuvių lentynos tuštėja, žmonės netenka darbo ir mažinami atlyginimai.

2007 metais Rusijoje nedarbo lygis buvo 6,1 proc. Spėjama, kad kitąmet bedarbių skaičius šalyje išaugs dvigubai.

„V.Putinas teisus sakydamas, kad sumaištį sukėlė JAV, - teigia Ch.Weaferis. - Tačiau Rusijos vyriausybė nenori pripažinti, kad krizė smogė jau nusilpusiai šalies ekonomikai".



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių