Rudenį laukiama dar daugiau įmonių savininkų pasikeitimų

Šiemet Lietuvoje jau parduota tiek įmonių, kiek per visus pernykščius metus. Didelėmis perspektyviomis įmonėmis domisi strateginiai investuotojai, turinčias finansinių sunkumų gelbėja kapitalo fondai.

Ieško naujų taikinių

Praėjusią savaitę įvykęs didžiausias per pastaruosius ketverius metus Kauno farmacijos bendrovės "Sanitas" pardavimas Kanados farmacijos milžinei "Valeant" savotiškai perkirpo iki šiol tvyrojusio įmonių pardavimo štilio juostelę. Ir patvirtino, kad šiemet įmonių pardavimo ir susijungimo rinkoje vyksta ne pavieniai sandoriai, o fiksuojamas atsigavimas. Kelerius metus bendroves valdžiusios ir jų vertę kėlusios investicinės bendrovės, rizikos kapitalo fondai jau mato atėjusią galimybę parduoti valdomas bendroves ir yra nusitaikę pirkti naujas.

Už šią įmonę kanadiečiai Lietuvos investicijų bendrovei "Invalda" sumokėjo per 1,2 mlrd. litų.

"Pagal uždirbtą pelną – tai vienas sėkmingiausių "Invaldos" sandorių, atitinkantis vieną iš įprastų mūsų strategijų – per organišką plėtrą ir įsigijimus kurti regioninius lyderius. "Invalda" šiuo atveju veikė kaip aktyvi investicijų valdytoja ir prisidėjo prie įmonės strategijos bei vadovų komandos formavimo", – sakė "Invaldos" prezidentas Darius Šulnis.

Nuo pirmosios "Invaldos" investicijos į "Sanitą" 2003-iaisiais maža vietos bendrovė akcininkų, "Sanito" grupės vadovybės ir visų darbuotojų pastangomis išaugo daugiau kaip dešimt kartų ir didžiąją dalį pajamų gauna ne Lietuvoje, o Lenkijoje, Rusijoje, kitose Vidurio ir Rytų Europos rinkose.

"Didžiuojamės tuo, ką pavyko pasiekti – uždirbo tiek pagrindiniai, tiek smulkieji akcininkai ir vadovaujantys "Sanito" grupės darbuotojai, o "Sanitas" galės siekti dar didesnių tikslų jau valdomas naujojo akcininko", – sakė D.Šulnis.

Jo teigimu, "Invalda" iš sandorio gautomis lėšomis padengs beveik visus finansinius įsipareigojimus bankams ir grupės įmonėms – tam skirs 106,6 mln. litų. Bendrovė taip pat aktyviai dairosi naujų investicinių projektų.

"Tikėtina, kad pirmieji sandoriai bus sudaryti Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kur turime daugiausia patirties", – sakė D.Šulnis. BNS jis teigė negalintis atskleisti, į kokius verslus numatoma investuoti, tačiau, jo žodžiais, "pokalbiai vyksta, procesas vyksta nuolat, dirbama su įvairiais projektais".

"Negaliu komentuoti, tai priklauso nuo įvairių aplinkybių", – į klausimą, kada gali įvykti sandoriai, atsakė D.Šulnis.

Šią savaitę apie galimus naujus pirkinius prabilo ir vienas rizikos kapitalo rinkos žaidėjos "ŽIA valda" pagrindinių akcininkų Gediminas Žiemelis. O su šia įmonių grupe susijęs vienas bendraturčių "Amber Capital Partners" paskelbė įsigijęs 90 proc. statybų, inžinerijos ir šilumos ūkio priežiūros paslaugų bendrovės "Izobara" akcijų paketą.

Strateginių investuotojų nedaug

Skaičiuojama, kad "Sanito" pardavimo sandoris buvo vienas didžiausių nuo 2007 m., kai buvo parduota "Mažeikių nafta". Per šį laikotarpį ryškesnis pardavimas buvo pernai, kai JAV mokslinių technologijų verslo milžinas "Thermo Fischer Scientific" už 730 mln. litų įsigijo bendrovę "Fermentas". Brangiau investuotojai mokėjo tik už energetikos ir telekomunikacijų bendroves.

Įmonių įsigijimo ir susijungimo rinkos ekspertai bando spėti, kad šiemet dar vienas iš didesnių įmonių pardavimo sandorių gali būti šaldytuvų gamintojos "Snaigės" pardavimas. Anksčiau skelbta, kad "Snaigę" siekia įsigyti Rusijos šaldymo įrangos ir vitrinų gamybos bendrovė "Polair". Tačiau "Snaigės" atstovai sako sudarę preliminarią pardavimo sutartį su "Tetal Global" ir aiškinasi, kuo šis investuotojas susijęs su "Polair".

Kitas galimas didesnis šių metų pardavimas – lenkams priklausančios naftos perdirbimo įmonės "PKN Orlen Lietuva" Mažeikiuose. Nors kalbos apie tai nurimo, tokia galimybė neatmetama.

Kitų galimų didesnių taikinių strateginių investuotojų akyse kaip ir nėra arba tai laikoma po stora paslapties skraiste. Pasak Finansų analitikų asociacijos valdybos nario Dariaus Klimašausko, šiemet parduotų įmonių naujų savininkų pasiskirstymas daugmaž vienodas, tačiau juntamas didesnis rizikos kapitalo fondų aktyvumas.

Fondų apsipirkimo metas

Rizikos kapitalo fondų valdomos bendrovės dar nėra pasiekusios tokios vertės ir brandos, kad šiemet fondai jas parduotų. Verta paminėti, jog investicijų fondai Lietuvoje valdo tokias didesnes įmones kaip telekomunikacijų bendrovę "Bitė Lietuva", kelionių organizatorių "Novaturas". Investicinės bendrovės "Invalda" rankose vis dar yra baldų gamintojas "Vilniaus baldai", verpalų gamintoja "Vernitas", pastatų priežiūros bendrovės ir kitos.

Tačiau pabrėžiama, kad rinką gaivina rizikos kapitalo fondai, kurių tikslas ir yra nupirkti už gerą kainą, pakelti vertę ir sėkmingai po kelerių metų parduoti. Šiuo metu kaip tik vyksta fondų apsipirkimas.

Todėl šiemet jau įvyko keli didesni rizikos kapitalo fondų atėjimo į bendroves sandoriai. "Pernai ir šiemet išryškėjo tendencija – atsigavo Lietuvoje veikiančių finansinių investuotojų, t. y. fondų, įsigijimai. Lietuvoje veikia trys fondai: "BaltCap", "LitCapital" ir Verslo angelų fondas. Gavę injekcijas iš Europos investicinio banko jie šiuo metu gana aktyviai investuoja į įmones", – sakė D.Klimašauskas.

Pasak finansų analitiko, užsienio rizikos kapitalo fondai Lietuvoje yra pasyvesni, tačiau vienas šiemet įvykęs sandoris patvirtina, kad Lietuvos įmonės jiems yra įdomios. Šį pavasarį Rytų ir Vidurio Europoje investuojantis privataus kapitalo fondas "Royalton Capital Investors II L.P." įsigijo visas orlaivių antžeminės priežiūros rinkos "Litcargus" akcijas.

Pašnekovo duomenimis, šiemet ryškesnės rizikos kapitalo fondų investicijos yra į tokias bendroves kaip transporto inžinerijos įmonę "Kelprojektas", statinių inžinerinių sistemų įmonę "Yglė", visiškai naują bioenergetikos gamybos įmonę "Lignoterma", PET ruošinių ir PET taros gamintoją "Putokšnis" ir kitas.

Keisis "Impuls" savininkai

Nors šiemet parduotų įmonių skaičius jau pasiekė per visus 2010-uosius įvykusių sandorių skaičių, šį rudenį ir metų pabaigoje laukiama dar daugiau sandorių.

Pasak investicijų banko "SEB Enskilda Lietuva" vadovo Žyginto Mačėno, paprastai daugiausia sandorių įvykta antroje metų pusėje, nes prieš vasarą įmonių pardavėjai ir pirkėjai sutaria dėl pardavimo ir tai galutinai įtvirtina rudenį. O D.Klimašausko pastebėjimu, kitas antrų metų pusės pardavimo etapas būna prieš metų pabaigos šventes, kai stengiamasi įgyvendinti užsibrėžtus metų planus.

Ekspertai nepamiršta, ką pirmoje metų pusėje įsigiję įmones žadėjo rizikos kapitalo fondų atstovai. Pavyzdžiui, vien fondas "BaltCap" per šiuos ir ateinančius metus Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse ketina investuoti daugiau nei 200 mln. litų valdomų fondų lėšų.

Šiuo metu sklando gandai, kad "BaltCap" jau sukirto rankomis su bendrovės "Neo aljansas" vadovais dėl sporto klubų tinklo "Impuls" pardavimo.

Finansinių sunkumų kamuojamas sporto klubų tinklas jau senai ieškojo išeičių iš susidariusios sunkios finansinės padėties. Nepavykus susitarti su bankais veikiausiai pasirinktas rizikos kapitalo fondo variantas. Dienraščiui nepavyko susisiekti su atostogaujančiais bendrovės "Neo aljansas" vadovais. O fondo "BaltCap" vadovas Lietuvoje Šarūnas Alekna informacijos nei patvirtino, nei paneigė.

"Šios informacijos mes neskelbėme", – tik tiek pasakė jis.

Fondai atneša pokyčių

Tačiau natūralu, kad sklandant tokiems gandams "Impuls" kolektyve jau tvyro nerimo nuotaikos. Pasak Ž.Mačėno, natūralu, kad atėję nauji savininkai turi tikslą sustiprinti įmonę, todėl pokyčiai neatsiejami.

"Į įmonę atėjęs fondas pirmiausia pertvarko įmonės valdymą, subalansuoja veiklos sąnaudas. Tačiau mokami pinigai ne tam, kad verslas būtų sugriautas. Įmonėje dirbantys žmonės irgi yra vertybė. Savaime suprantama, kad įvedami papildomi kontrolės svertai, į vadovybę įliejama savų žmonių. Jeigu prieš tai buvęs savininkas tvarkėsi neracionaliai, natūralu, kad gali būti atleidžiami ir darbuotojai, jei jų yra per daug, arba mažinami atlyginimai, jeigu jie yra per dideli. Bet gali įvykti ir priešingai, nes fondai ateina ne tik pertvarkyti, bet ir suteikia papildomų finansinių injekcijų", – kalbėjo investicijų banko "SEB Enskilda Lietuva" vadovas.

Pasak Ž.Mačėno, fondų įtaka įmonėms yra labai teigiama ir didelė, tačiau Lietuvoje fondų investicijos į bendrovę dar nelabai paplitusios. "Kuo rizikos kapitalo fondų bus daugiau ir jie bus aktyvesni, tuo lietuvių kapitalo įmonėms bus lengviau. Kol kas situacija nėra kuo nors ypatinga", – sakė pašnekovas.

Valstybės skatinimo rezultatai

Rizikos kapitalo fondų veiklą Lietuvoje bando skatinti ir palaiko Vyriausybė. Jos parama rizikos kapitalo fondus remiančio JEREMIE kontroliuojančiojo fondo veiklai atveria naujas galimybes šalies įmonėms stotis ant kojų. Minėtas kontroliuojantysis fondas yra bendra Europos Komisijos ir Europos investicijų banko grupės iniciatyva, kurios tikslas – pagerinti sąlygas įmonėms gauti išorinių finansavimo šaltinių panaudojant dalį ES lėšų.

Ūkio ministerijos duomenimis, per rizikos kapitalo priemones (bendrai investuojantį Verslo angelų fondą, rizikos kapitalo fondus) jau investuota į 10 įmonių, veikiančių tokiose srityse, kaip informacinės technologijos, apšvietimo technologijos, tekstilė, vitaminų ir maisto papildų gamyba, energetika, PET pakuočių gamyba, pastatų inžinerinės sistemos.

Šiuo metu smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai Lietuvoje kviečiami naudotis trimis rizikos kapitalo fondais, finansuojamais iš JEREMIE kontroliuojančiojo fondo: "BaltCap" valdomu "Lithuania SME Fund", "LitCapital" fondu I" ir "Verslo angelų fondu I". Fondai skirti padėti įmonėms gauti finansavimą ir reikalingų verslo valdymo žinių, kurių gali suteikti patyrusios fondų valdytojų komandos.