R.Šarkinas: nuostoliai bankų nepražudys

Per šių metų 9 mėnesius šalies bankų specialieji atidėjiniai nuvertėjusioms paskoloms sudarė apie 3,1 mlrd. litų, tačiau bankai esą pajėgūs prisiimti dar 2,2 mlrd. litų kredito rizikos nuostolių. Apie tai pareiškė Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, trečiadienį lankydamasis Mykolo Romerio universitete.

Pasak R.Šarkino, šalies ekonominis nuosmukis, augantis nedarbas paveikė bankų skolininkų finansinę būklę ir jų gebėjimą grąžinti paskolas. Tai neigiamai veikia bankų paskolų portfelį ir verčia bankus įvertinti ne tik patirtus, bet ir galimus nuostolius ir pasirengti jiems. Per 2009 m. 9 mėnesius bankų specialieji atidėjiniai nuvertėjusioms paskoloms sudarė apie 3,1 mlrd. litų, o bankrutavusių ar restruktūrizuojamų įmonių įsipareigojimai bankams 2009 m. spalio pradžioje buvo apie 1,6 mlrd. litų.

„Tikiuosi, mūsų bankai išlaikys dabartinį sunkų momentą ir pagyvins kreditavimą“, – sakė R.Šarkinas.

Jo vertinimu, šalies bankai tinkamai pasirengė sunkmečiui, suformavę pakankamai stiprią kapitalo bazę. Šalies bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis, kaip ir anksčiau, 2009 m. spalio pradžioje viršijo 13 proc., kai nustatytas dydis yra 8 proc., ir bankai gali prisiimti 29,5 mlrd. litų papildomą aktyvų riziką. 2009 m. spalio 1 d. bankų akcininkų nuosavybė sudarė 5,9 mlrd. litų. 2009 m. spalio 1 d. duomenimis bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo, yra pajėgūs absorbuoti dar 2,2 mlrd. litų kredito rizikos nuostolių.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas minėjo, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kur komercinių bankų stabilumui užtikrinti dar neprireikė valstybės ar centrinio banko pagalbos.

R.Šarkinas kalbėjo ir apie komercinių bankų priežiūrą, pažymėdamas, jog inspektuojant kredito įstaigas daugiausia dėmesio skiriama jų veiklos didžiausios rizikos sritims – tikrinama, kaip valdoma kredito, likvidumo, rinkos ir operacinė rizikos, ar veiksmingas šių rizikų valdymas. Tačiau komercinių bankų ir jų klientų tarpusavio ginčus sprendimas pagal įstatymus nepriskirti Lietuvos banko kompetencijai. 

Jo teigimu, komerciniai bankai linkę derėtis su savo klientais, kai šiems iškyla sunkumų dėl paskolų grąžinimo. „Daug kas susitaria dėl naujų sąlygų. Bankai nesuinteresuoti griauti verslą, įmonių bankrotais. Jeigu verslininkas turi gerą verslo planą, kreditą iš banko jis gaus“, – kalbėjo R. Šarkinas susitikime su Mykolo Romerio universiteto akademine bendruomene.


Šiame straipsnyje: šarkinasbankų rezultatai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių