„Rosatom“ gali pasiūlyti pigios elektros iš Baltijos AE (interviu)

Dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte Rusijos koncerno „Rosatom“ niekas nekviečia, o pati bendrovė nesisiūlo, teigia Rusijos atominių technologijų milžinės interesams atstovaujančios bendrovės „Rusatom Overseas“ viceprezidentas Aleksandras Mertenas.

Interviu raštu naujienų agentūrai BNS Lietuvoje neseniai lankęsis A.Mertenas tikino, jog Lietuvos pašonėje Karaliaučiaus srityje statoma Baltijos atominė elektrinė (Baltijos AE) - ne politinis, o ekonominis projektas: skirtingai nei naftotiekių ar dujotiekių atveju, branduolinės jėgainės neįmanoma sustabdyti vienu mygtuko paspaudimu. Pasak jo, jei Lietuva būtų suinteresuota užsitikrinti pigios elektros energijos tiekimą iš Baltijos AE, „Rosatom“ pasirengę tai svarstyti.

Klausiamas, ar sieks susitikimo su Lietuvos energetikos ministru, „Rosatom“ atstovas teigė, kad „jei ministras norės gauti informaciją, jis turi žinoti, kad tokią galimybę jis visuomet turi“.

Jūsų atstovaujama bendrovė „Rusatom Overseas“ įsteigta 2011 metais, pernai atidaryta jos pagrindinė atstovybė Ukrainoje. Kokia veikla užsiima ši bendrovė, kokie jos pagrindiniai tikslai, kokių interesų siekiate Baltijos regione ir konkrečiai - Lietuvoje?

ZAO „Rusatom Overseas“ - valstybinės kompanijos „Rosatom“ dukterinė bendrovė, įkurta atstovauti motininės kompanijos interesams tarptautinėje rinkoje. „Rusatom Overseas“ Rytų Europos valdyba, kuri įsikūrusi Kijeve, vykdo šią veiklą Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Moldovos teritorijose. Valstybinė korporacija „Rosatom“ - tai pasaulinė kompanija, inovatyvių atominių technologijų lyderė pasaulio rinkoje, turime projektus praktiškai visame pasaulyje, „Rusatom Overseas“ - šio darbo koordinatorė. Kas dėl Baltijos regiono - mums iš principo svarbu užmegzti konstruktyvų ir atvirą dialogą su visų Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, oficialių struktūrų ir verslo bendruomenės atstovais.

Lietuvoje buvote susitikęs su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu. Ką konkrečiai aptarėte šio susitikimo metu su parlamento vadovu?

Ne paslaptis, kad neseniai buvo išsakomi Lietuvos oficialių atstovų, tarp jų ir Seimo narių, komentarai, kad mes nepateikiame Lietuvos pusei būtinos informacijos apie mūsų projektus ir elgiamės ypač uždarai. Oficialiais kanalais organizuotame susitikime su V.Gedvilu aš jį užtikrinau, kad mes esame atviri bendradarbiauti ir pasirengę Seimo nariams suteikti visą būtiną informaciją. Mes suinteresuoti kurti maksimaliai skaidrius ir atsakingus santykius su mūsų partneriais Lietuvoje, pirmiausia - Baltijos atominės elektrinės Karaliaučiaus srityje ir Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo klausimais.

Ignalinoje prieš kelias savaites turėjote galimybę kalbėtis ir su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Premjeras BNS minėjo, kad „Rosatom“ labai suinteresuoti Lietuvos Kruonio hidroakumuliacine elektrine? Ar iš tiesų esate išreiškę tokį interesą, kodėl? Ką siūlote dėl Kruonio HE? Kokius dar klausimus aptarėte su premjeru?

Susitikime, kuris taip pat buvo organizuotas oficialiais kanalais, aš pranešiau ministrui pirmininkui apie valstybinės korporacijos „Rosatom“ pasirengimą kurti atvirus ir atsakingus santykius su Lietuva visais klausimais, susijusiais su atominės energetikos vystymu Baltijos regione. Mes - artimiausi kaimynai, partneriai, todėl turime gerbti vieni kitų norą turėti visą informaciją apie veikiančius ir potencialius projektus. Aš klausiau ministro pirmininko apie Vyriausybės planus dėl atskirų energetinių projektų, tarp jų ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, tačiau apie kažkokius konkrečius pasiūlymus mes nekalbėjome. Taip pat informavau premjerą apie tai, kad kompanija „Nukem“, idant nebūtų nutraukti ypatingai svarbūs darbai vykdant Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, užsitikrino savo akcininkės „Atomstroieksport“ finansavimą. Šiandien išeina, kad „Atomstroieksport“, suinteresuotas „Nukem“ įsipareigojimų projekte vykdymu, faktiškai kredituoja uždaromoje IAE vykdomus darbus, nes Europos Sąjunga pernai gruodį sustabdė finansavimo projektą.

Ar pasiūlėte Lietuvos premjerui susitikti su koncerno „Rosatom“ generaliniu direktorium Sergejum Kirijenko?

Dar praėjusių metų rudenį „Rosatom“ vadovas S.Kirijenko Lietuvos žiniasklaidoje publikuotame atvirame laiške Lietuvos energetikos, užsienio reikalų ir aplinkos ministrams pareiškė esąs pasirengęs asmeniškai atvykti į Lietuvą ir dalyvauti oficialiose konsultacijose dėl Baltijos AE poveikio aplinkai pagal ESPOO konvenciją.

Susitikimas su premjeru vyko pieš kelias savaites jam lankantis Ignalinos atominėje elektrinėje. Kaip Jūsų atstovaujama bendrovė „Rusatom Overseas“ yra susijusi su IAE uždarymo projektą įgyvendinančia bendrove „Nukem“?

Nuo 2009 metų vokiečių bendrovės „Nukem Technologies“ kontrolinį akcijų paketą valdo dukterinė „Rosatom“ bendrovė - jungtinė kompanija „NIAEP-Atomstroieksport“. „Rusatom Overseas“, kaip tarptautinės ekonominės „Rosatom“ veiklos integratorius, Lietuvoje atstovauja ir šios struktūros („Nukem“ - BNS) interesams.

Susitikime informavau poną A.Butkevčių, kad nuo 2006 metų objekte darbus atlieka vokiečių kompanijų konsorciumas, su viena iš jų - GNS - „Rosatom“ nieko bendro neturi. „Nukem Technologies“ vykdo savo darbų apimtį, GNS - savo. Valstybinė korporacija „Rosatom“ ir jos struktūros - atsakingos savininkės. Ir šiandien darome visa, kas įmanoma, kad būtų išspręstos pastaraisiais metais kilusios problemos bei esame suinteresuoti, kad IAE ir vokiečių konsorciumo konfliktas, lėmęs Europos donorų finansinės paramos sustabdymą, būtų išspręstas iki 2013 metų kovo 31 dienos. Be to, Rusijos pusė, kaip jau minėjau, praktiškai savo sąskaita projektavo tęstinius darbus aikštelėje už daugiau nei 100 mln. eurų, kad nebūtų stabdomi technologiniai procesai ir atsiskaitymas su rangovais. Be to, mes manome, kad sutartyje numatytus savo įsipareigojimus turi vykdyti ir Ignalinos AE. Būtina siekti kompromiso, kad būtų galima pasiekti suderintos pozicijos, kuri savo ruožtu yra sąlyga tam, kad Europos Komisija atnaujintų finansavimą.

Kaip Jūs paaiškintumėte ir atsakytumėte į Lietuvos pusės jau ilgą laiką keliamą pretenziją - 2004 metais pasirašytoje sutartyje su „Nukem“ buvo numatyti ir VATESI (Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos) sertifikuoti vienokios specifikacijos panaudoto kuro konteineriai, tuo metu dabar juos bandoma pakeisti visiškai kitais, kaip teigiama, mažiau saugiais?

Laikino saugojimo konteineriai panaudotam branduoliniam kurui - ne „Nukem“ atsakomybės sritis. Konteinerių tiekimą vykdo „Nukem“ partnerė projekto konsorciume vokiečių kompanija GNS. Kompanija GNS tvirtina, kad konteineriai visiškai atitinka sutartyje numatytas specifikacijas ir užtikrina saugų panaudoto branduolinio kuro laikymą.

Ar neįžvelgiate grėsmės, kad Lietuvos pusė gali nutraukti sutartį su „Nukem“?

Kompanija „Nukem“ tvirtai pasiryžusi visiškai įvykdyti sutartyje numatytus savo įsipareigojimus. Tikimės, kad Lietuvos pusė elgsis taip pat. Tačiau mūsų sutarties dokumentuose numatytos ir galimybės nutraukti sutartį, ir galimybės teismų keliu spręsti ginčus.

Anksčiau Lietuva yra sulaukusi pasiūlymų dalyvauti Baltijos atominės projekte. Ar šie pasiūlymai yra aktualūs? Ar galėtumėte konkrečiau nurodyti pasiūlymo turinį?

Baltijos atominė elektrinė - pilotinis AE statybos Rusijoje projektas, kuriame numatomas užsienio investuotojų dalyvavimas (iki 49 proc. akcijų gali būti pasiūlyta įsigyti užsienio kompanijoms). Užsienio kompanijos, suinteresuotos pirkti būsimoje atominėje elektrinėje pagaminamą elektros energiją, gali įsigyti dalį jėgainės akcijų ir tokiu būdu užsitikrinti nenutrūkstamą būsimos AE elektros energijos tiekimą savo reikmėms. Jei Lietuvoje esama tokio intereso užsitikrinti garantuotą pigios elektros energijos teikimą, mes pasirengę tai svarstyti su Lietuvos partneriais. Be to, mes pasirengę megzti maksimaliai atvirus ir partneriškus santykius informuojant Lietuvos visuomenę apie Baltijos AE projekto saugumo klausimus, ir, žinoma, esame pasirengę kviesti bei kviečiame Lietuvos tiekėjus dirbti kuriant statomo objekto (atominės elektrinės Karaliaučiaus srityje - BNS) infrastruktūrą.

Ką manote apie Visagino atominės elektrinės projektą? Ar „Rosatom“ norėtų dalyvauti šiame projekte? Kaip? Ar aptarėte šią temą pastarojo vizito metu Lietuvoje su šalies politikais?

Turime didžiulį užsakymų iš užsienio paketą - 19 energoblokų. Tai daugiausia iš visų atominių reaktorių technologijas eksportuojančių pasaulio kompanijų. Tačiau mes svarstome ir kitus bendradarbiavimo pasiūlymus. Pavyzdžiui, Suomijos bendrovė „Fennovoima“ paskelbė apie ketinimus pakviesti mus į derybas.

Svarstyti Visagino atominės elektrinės projekto mūsų nekvietė, o patys mes nesisiūlome.

Kurį projektą „Rosatom“ laiko prioritetiniu - Baltijos atominės, Astravo?

Nerengiame projektų hit-parado. Pagrindinis prioritetas - įsipareigojimų vykdymas mūsų užsakovams laikantis visų saugumo normų. Todėl atominėje energetikoje visi projektai yra prioritetiniai.

Ar Visagino atominė elektrinė „netrukdys“ Baltijos atominei, turiu omenyje konkurencinę aplinką ir elektros energijos eksportą?

Įvertinant palankias Baltijos jūros regiono ekonominio vystymosi prognozes, taip pat - perspektyvą, kad gali būti uždaryta nemažai pasenusių galingumų, jau 2020 metais gali būti jaučiamas akivaizdus elektros energijos deficitas. Pavyzdžiui, ENTSO - E (Europos elektros energijos perdavimo sistemų operatorių tinklas - BNS) prognozuoja iki 16 gigavatų galios deficitą. Akivaizdu, kad regionui reikalinga elektros energija ir ypatingos įvairių projektų konkurencijos mes nematome.

Ar jūsų susitikimuose Lietuvoje buvo kalbama apie elektros jungtis tarp Karaliaučiaus ir Lietuvos? Apie galingesnių jungčių poreikį?

Ne, apie tai nekalbėjome.

Teigiama, kad vienas Baltijos elektrinės reaktorius numatytas elektros energijos eskportui. Kaip vykdysite eksportą, per kokias jungtis, jei ne per Lietuvą? Ar deratės dėl jungčių su Lenkija?

Elektros energijos tiekimas iš Baltijos atominės elektrinės įmanomas įvairiomis kryptimis - ir į Lenkiją, ir į Lietuvą, ir į Vokietiją. Mes vykdome atitinkamas konsultacijas, tačiau ko kas anksti kalbėti apie konkrečius rezultatus.

Ar sieksite susitikimo su Lietuvos energetikos ministru?

Žodis „siekti“ mane glumina. Jei ponas ministras norės gauti informaciją, jis turi žinoti, kad tokią galimybę jis visuomet turi. Savo ruožtu mes matome, kad mūsų signalai priimami adekvačiai.

Ar manote, kad nauja Lietuvos Vyriausybė bus labiau linkusi kalbėtis apie Jums rūpimus projektus ir konkrečiai apie atominę Karaliaučiaus srityje?

Atominėje energetikoje, nors tai sudėtinga, vis tik geriau atsiriboti nuo politikos. Atominės elektrinės statyba - sudėtingiausias infrastruktūrinis projektas, kur pirmiausia turi būti galvojama apie saugumą ir nacionalinių interesų atitikimą. Jei Lietuvos Vyriausybė ras galimybių gauti savo šaliai kažkokios naudos iš šio projekto, tai bus puikus interesų sutapimas.

Turint omeny ne itin gerą Lietuvos patirtį su uždarytu naftotiekiu „Družba“, su dujas tiekiančia kita Rusijos bendrove „Gazprom“, jos vykdomą kainų politiką, Lietuvoje dalis politikų ir visuomenės į rusiško kapitalo milžines žvelgia nepatikliai. Tai įmonės tiesiogiai valdomos Kremliaus. „Rosatom“ - vienas tokių valstybės valdomų koncernų. Kaip atsakytumėt į Lietuvoje ne kartą išsakytus būgštavimus - kad atominės statomos Lietuvos kaimynystėje - ne tik ekonominiai, o pirmiausia politiniai projektai, kuriais siekiama išlaikyti įtaką Baltijos šalyse. Kokias argumentais paneigtumėt tokius teiginius?

Kokie stereotipai bebūtų naudojami, vieno paneigti neįmanoma: skirtingai nei dujotiekio ar naftotiekio atveju, atominėje elektrinėje neįmanoma išjungti tiekimo mygtuko. Pirmiausia todėl, kad kuro naudojimas trunka kelerius metus, t.y. patiektas kuras nesudega tą pačią dieną ir naudojamas metais. Antra, tiekimo sutartys pasirašomos kartais net prieš penkerius metus iki paties numatyto tiekimo pradžios. Ir jei jūs atsisakote pasirašyti sutartį, tai ji nukeliaus tiesiog pas kitą tiekėją, tai yra rinka yra diversifikuota. Tai yra vadovaujamasi ne politine, kaip jau minėjau, o ekonomine logika. Dar kartą pakartosiu: mes laikome Baltijos atominę elektrinę pirmiausia mūsų šalių bendradarbiavimo projektu, kviečiame stambųjį ir vidutinį Lietuvos verslą dalyvauti kuriant infrastruktūrą aplinkui jėgainę. Mano manymu, realių ekonominių Baltijos atominės preferencijų Lietuvai kur kas daugiau, nei išgalvotų politinių rizikų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gebelsas

gebelsas portretas
jokiu budu nepasiduokim kremliaus provokacijai ir statykim savo atomine.... tegul ta musu elektra bus trigubai brangesne , bet mes busim nepriklausomi nuo Maskvos.... ot taip.... nors ubagai bet savo genitalijas Putin galim parodyti... tegul zino kad lietuviai isdidus... ne ant tokiu pataike....

u

u portretas
Paiūlys ne tik pigios elektros, bet ir šilto vandens į Nemuną.Kodėl apie tai niekas nekalba, juk nuo to keisis augmenija ir Kuršių mariose.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių