Renovuotų būstus, jei sąskaitos už šildymą mažėtų

Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 32 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų dalyvauti daugiabučio modernizavime, jei po to sąnaudos už šildymą sumažėtų nuo 41 iki 60 proc. Tokį energetinį efektyvumą pasiekia dauguma atnaujintų pastatų, teigiama „Swedbank“ pranešime spaudai.

Pasibaigus vasarai vis dažniau prisimenamas artėjantis šildymo sezonas, o brangstantys gamtiniai ištekliai ir augančios šilumos kainos skatina ieškoti būdų taupyti.

Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad trečdalis Lietuvos gyventojų realistiškai vertina būsto atnaujinimo programas ir žino, kad po daugiabučių renovacijos jie galėtų sutaupyti apie pusę kas mėnesį šildymui skiriamų lėšų.

Tiksliausiai būsto atnaujinimo naudą suvokia 25-46 metų amžiaus aukštąjį išsilavinimą įgiję ir vadovaujančias pareigas užimantys miestų ir rajonų centrų gyventojai. Be to, tyrimas rodo, kad namų šiluma ir mažesnėsmis išlaidos labiau linkę rūpintis moterys.

Tyrimo duomenimis, didesnis nei 61 proc. sąnaudų už šildymą mažėjimas modernizacijai paskatintų 21 proc. tyrimo dalyvių. Dalis gyventojų (17 proc.) būstą atnaujinti sutiktų net jeigu sąnaudos už šildymą sumažėtų nuo 26 iki 40 procentų. 8  proc. respondentų pritartų modernizacijai, jei sąnaudos už šildymą mažėtų bent nuo 10 iki 25 procentų. Savo nuomonės nepareiškė arba teigė, kad sumažėsiančios sąnaudos už šildymą neturi įtakos jų apsisprendimui pradėti modernizaciją, atitinkamai po 12 ir 8 proc. tyrimo dalyvių.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) duomenimis, iki šiol įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo projektai leidžia šilumos sąnaudas pastatuose sumažinti vidutiniškai 42 proc., o santykinės investicijos į juos siekia apie 300-400 litų už kvadratinį metrą šildomo pastato ploto.

Pasak BUPA projektų valdymo skyriaus vedėjos Simonos Iržikevičiūtės, gyventojai dažnai renkasi pigesnius pastato atnaujinimo variantus, todėl ne visada pasiekia norimą šilumos sąnaudų sumažėjimą.

„Tarkime, jeigu pakeisime langus ir duris bei sutvarkysime šilumos punktą, tai tikėtina, kad namas pasieks aukštesnę klasę, bet sutaupys tik apie 20 proc. energijos, o investicijos šiems darbams sieks maždaug 3 – 5 tūkst. litų butui. Analogišką rezultatą, galima pasiekti ir apšiltinus sienas, bet daugiau nieko nekeičiant. Tokiu atveju energijos bus sutaupoma apie 25 – 35 proc., bet investicijos vienam butui sudarys jau 8 – 10 tūkst. litų“, – sako Simona Iržikevičiūtė.

Ji pateikia skaičiavimus, jog tipinis 5 aukštų 30 butų namo, kurio šildomas plotas siekia 1645 kv. m., modernizavimas beveik 30 procentų – nuo 159 kW iki 112 kW leido sumažinti šilumos poreikį ir pasiekti ne žemesnę energetinio naudingumo klasę už D.


Šiame straipsnyje: renovacijašildymas

NAUJAUSI KOMENTARAI

666

666 portretas
o ko nera apklausos kiek gyventoju atsisakytu centralinio sildymo ,. na mepamirskit isbrautu tu kurie remiami valstybes ir uz sildyma gauna 100 % kompensacija

666

666 portretas
beje seimo nusikalteliai gali parupint jums didesnes saskaitas uz sildyma susitare su silumos tiekejais , tokiu atveju jums tikrai atpigtu sildymas po renovacijos ,. bet :) yra kita puse renovacijos darbu pasekmes ir tos pacios remontas

Del Renovaciju

Del Renovaciju portretas
AŠ IRGI SUTIKČIAU RENOVUOTI NAMĄ, JEIGU MAN BŪTŲ ĮRENGTAS AUTONOMIS ŠILDYMAS, IR BŪTUME IŠLAISVINTI IŠ NEPAKELIAMOS VERGOVĖS. OČIA SU TUO CENTRALINIU ŠILDYMU, TAI TIKRA ŠIUOLAIKINĖ BAUDŽIAVA - nori nenori turi imti tą šildymą ir atiduoti viską o kartais net daugiau negu gauni.....
VISI KOMENTARAI 35
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių