Realizuotos verslo idėjos

Ne vienas yra pasvarstęs, kad norėtų pradėti savo verslą, tačiau tam dažniausiai sutrukdo lėšų stygius. Šiandien tokias bėdas padeda išspręsti lengvatinę paskolą teikiantis Verslumo skatinimo fondas (VSF). Gavus šią paramą ne vienai įmonei atsivėrė durys į verslą.

Vienos pigiausių paskolų

Priemonė „Verslumo skatinimas“, kaip teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kuri yra viena fondo steigėjų, kancleris Alvydas Puodžiukas, buvo sukurta naujoms darbo vietoms kurti, verslumui ir savarankiškam užimtumui skatinti. Jos tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas mažoms įmonėms, fiziniams asmenims pradėti savo verslą. Tai buvo pagrindinės priežastys, paskatinusios steigti VSF. Taigi 2009-ųjų gruodį, bendradarbiaujant SADM, Finansų ministerijai ir bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), buvo įsteigtas VSF. Paskolos, kurių didžiausia galima suma vienam verslo subjektui siekia 86 tūkst. litų, teikiamos jau dvejus metus ir jas bus galima gauti iki 2014 m. birželio 30 d.

Pasinaudoję mikrokreditais iki 86 tūkst. litų verslą pradėjo nemažai žmonių. Gaunantiems paskolas iš šio fondo nuo 2012 m. vasario kompensuojama net 95 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų. Šiuo metu galiojančios paskolos palūkanos yra 5,49 proc. Tokios sąlygos taikomos visiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kurie nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. mokės palūkanas. Taigi, jei trūksta pinigų verslo idėjai įgyvendinti, galima kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją arba artimiausią kredito uniją pagal gyvenamąją, darbo ar veiklos vietą. Dėl palūkanų kompensavimo gavus paskolą kreipiamasi į VSF valdytoją – bendrovę INVEGA, kuri administruoja palūkanų kompensavimą, taip pat teikia garantijas už apyvartinių lėšų ir investicinių projektų paskolas labai mažoms, mažoms bei vidutinėms įmonėms, taip pat gali kredito unijai ar kitai kredito įstaigai garantuoti iki 80 proc. kredito sumos grąžinimą.

Padėjo įsikurti kepyklėlei

Lietuvoje pradėti smulkųjį verslą nelengva. Reikia susiplanuoti išlaidas ne tik tiesioginėms investicijoms, bet ir mokesčiams – o sumos tikrai nemažos. Stražinskų šeimai, sostinėje atidariusiai Močiutės kepyklėlę, verslo pradžią gerokai palengvino iš VSF gauta lengvatinė paskola. Pasiskolintus 60 tūkst. litų jie daugiausia panaudojo gamybos ir prekybos įrangai įsigyti.

„Imtis šio verslo buvo daugiau sūnaus iniciatyva. VSF suteikta lengvatinė paskola mums, be abejo, buvo didelė pagalba. Būtent šią sritį pasirinkome, nes turiu daugiametę patirtį konditerijos gaminių kepimo versle. Taip pat įtakos turėjo ir populiarėjantis kepyklėlių verslas“, – priežastis, kodėl nutarė atidaryti kavinę-kepyklėlę Vilniuje, vardijo įmonės „Jugiva“ technologė konsultantė Jūratė Stražinskienė.

Moters teigimu, pradėti verslą ir jį užauginti ne taip jau paprasta. Tenka daug dirbti, kad galėtum pradėti laisvai kvėpuoti. Įmonei vadovauja jos sūnus, tačiau dar dvejų metų sukakties neatšventusi kavinė-kepyklėlė į veiklą jau įtraukė visą šeimą. Pasak pašnekovės, jų kavinukėje- kepyklėlėje jau suformuotas kepamos ir parduodamos konditerijos branduolys, dabar žvalgomasi, kur būtų galima produkciją platinti.

Dizaino paslaugos

Kurdama savo verslą dizainerė Rūta Valušytė taip pat pasinaudojo galimybe gauti lengvatinę paskolą iš VSF. Tik pradėjusi verslą iš kolegos ji sužinojo apie lengvatines VSF paskolas. Parašė prašymą ir gautus pinigus panaudojo kompiuterinei technikai įsigyti. „Mūsų darbo specifika reikalauja brangesnės kompiuterinės technikos, todėl papildomi ištekliai tikrai buvo naudingi“, – sakė grafinio dizaino mokslus Vilniaus dailės akademijoje ir interjero dizaino studijas Milane baigusi R.Valušytė.

Prieš porą metų dizaino studiją „ALL design“ Kaune įkūrusi moteris šiemet filialą atidarė ir Vilniuje. „ALL design“ specializacija – grafinio dizaino ir interjero dizaino sritis: kuriami gyvenamųjų būstų ir komerciniai interjerai. Vis dažniau pasitaiko projektų, kai klientui reikia ne vien logotipo ar interjero, bet kompleksinio sprendimo. „Štai atėjo naujo dažasvydžio parko savininkas ir pasakė: man reikia visko – nuo pavadinimo, logotipo, interneto svetainės iki aikštelės apipavidalinimo ir rinkodaros strategijos. Turime patenkinti jo lūkesčius ir duoti tai, ko ieško. Jei užsidarysime siaurame darbų rate, nebūsime lankstūs, neįsitvirtinsime“, – aiškino dizaino studijos vadovė. Pasak jos, jaunai įmonei svarbu prisitaikyti prie kliento poreikių. Jei nori išlaikyti klientą, turi būti lankstus ir išradingas, nebijoti iššūkių ir naujovių.

R.Valušytė nesutinka, kad samdyti interjero dizainerį yra prabanga. Moters teigimu, kartais jo paslaugos padeda ir sutaupyti. Savo darbą išmanantys interjero dizaineriai žino, kokios medžiagos kam tinka, kur jų pigiau įsigyti, kaip išdėlioti interjero akcentus, kad būtų ir stilinga, ir patogu dirbti, ilsėtis, tvarkyti patalpą. Žmogus, neturintis patirties šioje srityje, pasak R.Valušytės, neretai apsirinka ir vėliau gaišta laiką bei leidžia pinigus taisydamas savo klaidas.

„Lietuvoje dizaino paslaugų rinka gana ribota, bet tai nėra priežastis nepradėti savo verslo, – sakė jaunoji verslininkė ir užsiminė, kad tikisi įmonės veiklą išplėsti ir į užsienį. – Mes, lietuviai, esame kūrybingi, darbštūs, lankstūs, dirbame greitai ir kokybiškai – tai kodėl gi ne!“

Komentarai

Lingailė Biliūnaitė, SADM Struktūrinės paramos politikos skyriaus vedėja

Daug žmonių turi tikrai neblogų nuosavo verslo idėjų ir norėtų ką nors pradėti, tačiau niekaip nedrįsta, ir visos geros idėjos, deja, nugula stalčiuje. Vos pradėję įgyvendinti priemonę „Verslumo skatinimas“, pajutome, kad ši parama verslo naujokams labai reikalinga.

Pasinaudojusios Europos socialinio fondo teikiamomis galimybėmis savo veiklą pradėjo mažmeninės ir didmeninės prekybos avalyne, drabužiais, santechnika ir kitos įmonės, duris atvėrė picerijos, kepyklos, greitojo maisto užkandinės, grožio paslaugų salonai, plėtojamos laisvalaikio organizavimo, reklamos agentūrų paslaugos.

Paskolų teikimas iki 86 tūkst. litų palankesnėmis nei rinkoje sąlygomis per pastaruosius metus tapo dar priimtinesnis, įsigaliojus priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ pakeitimams, pagal kuriuos VSF paskolų gavėjams kompensuojama 95 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų.

Palūkanos kompensuojamos asmenims, gavusiems paskolas iš VSF nuo 2010 m. lapkričio 1 d., palūkanų kompensacija nepriklauso nuo garantijos gavimo fakto.

SADM, FM ir bendrovei INVEGA pasirašius susitarimą, paskolų teikimo iš VSF terminas pratęstas iki 2014 m. birželio 30 d., o lėšų grąžinimo į VSF terminas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Andžejus Andžejevskis, Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos Paskolų skyriaus vadovas

Pagrindinė verslininkams teikiamų VSF lengvatinių paskolų nauda yra kaina, kurią paskolos gavėjai sumoka, t. y. palūkanos, kurios nėra nustatytos rinkos. Visos kliento sumokėtos palūkanos yra kompensuojamos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iki 95 proc., taip pat esminis dalykas yra gaunama paskolos iki 80 proc. paskolos sumos garantija. Tai galimybė gauti paskolą pradedančiajam verslininkui neturint, pavyzdžiui, pakankamos vertės nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį galėtų įkeisti kreditoriui, t. y. užtikrinimo priemonės.

Bet koks verslas teikia naudą šaliai – kuriama pridėtinė vertė, atsiranda naujų darbo vietų, didėja konkurencija. Verslo sričių perspektyvą numatyti be galo sunku, juolab kad konkuruoti su didelėmis bendrovėmis sudėtinga. Bet kokiu atveju norėtųsi matyti daugiau projektų, susijusių su gamyba vietos rinkoje, ne vien besiorientuojančių į importą.