- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Rail Baltica“ gali atpigti
Europinės geležinkelio vėžės projektas "Rail Baltica" gali būtų pigesnis nei preliminariai skaičiuojama, teigia susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Remiantis anksčiau atliktų studijų duomenimis, jeigu dabartiniame geležinkelio ruože būtų įrengtas ir siauresnis europinis geležinkelis, projektas galėtų kainuoti apie 850 mln. litų.
"Tai labai priklausys ir nuo konkursų organizavimo, ir skaidrumo", - BNS sakė A.Štaras.
Anot jo, vien peržiūrėjus vieną konkursą ir jį išskaidžius, jau sutaupyta daugiau negu 50 mln. litų.
"Mums buvo pateiktas sprendimo projektas dėl metus trukusių ilgalaikių derybų dėl vadinamos tiesios trąsos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo, projekto žemės paėmimui parengimas. Paskaičiavome kainą - apie 28 mln. litų. Tačiau vienintelis konkurso dalyvis, iš pradžių paprašęs 59 mln. litų, paskui priėjo iki 54 mln. litų. Ten viskas vėlavo, o dalyvis teigė, kad darbus atliks per 31 mėnesį - iki 2012 metų vidurio būtume gavę tik "popieriukus", kad ten galima projektuoti, statyti", - sakė A.Štaras.
Vienintelis šio konkurso dalyvis buvo "Kelprojektas". Konkursas pernai buvo sustabdytas ir jau įvyko du iš trijų atskirų konkursų skirtingiems darbams - vieno jų laimėtojas yra "Kelprojektas", kito - Prancūzijos "Systra".
"Surengėme du konkursus - vienas skirtas linijai nuo pasienio iki Marijampolės, o kitas - nuo Marijampolės iki Kauno. Pirmų darbų kaina - 400 tūkst., kitų - apie 1 mln. litų. Trečiojo konkurso, skirto žemės paėmimo klausimams, mes dar nerengėme. Pasikeitus planams, nebereikia ir žemės paimti, tai iš 54 mln. litų liko 1,4 mln. litų", - sakė A.Štaras.
"Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje - 335 kilometrai.
Transeuropinio tinklo prioritetinį projektą "Rail Baltica" Susisiekimo minsiterija Vyriausybei siūlo pripažinti ir valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemėLaisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankaiLietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
