Ragina atsinaujinančią energetiką skelbti nacionaliniu prioritetu

Trylika asociacijų, vienijančių atsinaujinančios energetikos įmones, pasirašė memorandumą „Už tikrą energetinę nepriklausomybę!“, raginantį atsinaujinančios energetikos, ypač biokuro, plėtrą skelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu. Pasak šilumos tiekėjų asociacijos vadovo, pereiti nuo gamtinių dujų prie biokuro reikėtų apie 3 mlrd. Lt, tačiau perkant mažiau dujų, investicijos atsipirktų per dešimtmetį.

Nuo Naujųjų Utenos rajono gyventojams šildymas atpigo 10 procentų ir šiuo metu yra vienas pigiausių Lietuvoje. Mat pastačius naują vandens šildymo katilą pereita prie biokuro. 

Tokį kurą šilumai gaminti Lietuvoje jau naudoja maždaug 15 šilumos tiekimo įmonių. Taip šildosi Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Akmenės, Tauragės, Šilutės, Šilalės, Mažeikių, kitų miestelių gyventojai. 

Pasak Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento, tų įmonių vidutinė kilovatvalandės kaina yra 20 centų, kai kūrenant dujomis šilumos kilovatvalandė – 10 centų didesnė. 

„Jūs įsivaizduojate, koks skirtumas – 20 ct už kilovatvalandę ir 30 ct už kilovatvalandę. Jeigu butas suvartoja 1 200 kilovatvalandžių per mėnesį, tai tam butui dauginant iš 20 ct reikia mokėti 240 litų, o ten, kur 30 ct, – per 300 litų“, – sako Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. 

Pasak V. Stasiūno, pereiti nuo gamtinių dujų prie biokuro reikėtų maždaug 3 mlrd. litų, tačiau perkant mažiau dujų, investicijos atsipirktų per dešimtmetį. Be to, biokurui ruošti galima būtų įdarbinti per 10 tūkst. žmonių. 

Dėl atsinaujinančios energetikos šaltinių efektyvesnio naudojimo 13 suinteresuotų asociacijų pasirašė memorandumą, raginantį visuomenę, Vyriausybę ir politines jėgas atsinaujinančios energetikos plėtrą skelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu. 

Atsinaujinančios energetikos įmonės neveiklumu šioje srityje kaltina Energetikos ministeriją. Esą prie šių projektų dirba vos pora žmonių. 

„Energetikos ministerija yra įdomi ministerija. Ji daug dirba, užsidariusi, informacijos negaunam, nekontaktuoja su energetikos ekspertais, mano, kad turbūt visur egzistuoja priešai, kad kažkas kažkokius interesus nori prastumti, bet tik diskusijose, tik kalbantis galima pasiekti gerų rezultatų“, – įsitikinęs Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis. 

„2007–2013 metams biokuro plėtrai tebuvo skirta 240 milijonų. Tokie sprendimai buvo padaryti anksčiau ir šiandien turim tai, ką turim. Papildomų pinigų iki 2014 metų nėra iš kur paimti, o privačios iniciatyvos vėlgi nėra, todėl kažkas rūpinasi, kaip sako, kažkas – ne“, – sako energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas. 

Memorandumą pasirašiusieji teigia, kad Lietuvoje galėtų būti geriau panaudojama dar ir vėjo, saulės, hidro energija bei biodujos. Šių vietinių energijos šaltinių panaudojimas esą visiškai patenkintų šalies šilumos ir elektros poreikį.