- LTV, "Šiandien“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastebima, kad biokuro katilinių tinklas Lietuvoje plečiasi gana vangiai. Vienintelė per pastaruosius trejus metus penktadienį atidaryta Radviliškyje.
Anot specialistų, šiuo metu šalyje biokuru pagaminama vos 19 proc. šilumos energijos, nors kuro yra tiek, kad šį kiekį galima didinti iki 80 proc., praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
11 mln. litų kainavusios Radviliškio biokuro katilinės bandymai prasidėjo dar praėjusių metų gruodį, tačiau tik šį šildymo sezoną jos gaminama šiluma pasieks gyventojus. Katilinėje sumontuoti du biokurą deginantys katilai, kurie gamins net 70 proc. procentų miestui reikalingos šilumos.
„Šiandien mes jau nuo importo būsim nepriklausomi, nes bus naudojamas vietinis atsinaujinantis kuras. Ir dujų mums nebeturės įtakos tai, ar dujų kaina didinama pagrįstai, ar ne“, – kalbėjo įmonės „Radviliškio šiluma" direktorius Pranas Mickaitis.
Pasak direktoriaus, biokuras beveik perpus pigesnis nei dujos, todėl naudą pajus ir gyventojai. Bendrovė jau sumažino šilumos kainą, o ateityje ji dar labiau trauksis.
„Šiandien mūsų kaina yra 20 centų. Tačiau tai negalutinė kaina, kuri dar nėra patvirtinta Kainų komisijoje. Mes žinome ir dabar, kad ji bus mažesnė, tačiau yra jau įvertinta ir visos investicijos suma ir po 2 metu mes manome, kad mūsų kaina prie dabartinių kaštų bus 17–18 centų“, – sakė Radviliškio meras Antanas Čeponis.
Tačiau kol kas kitų miestų gyventojai apie pigesnę šilumą gali tik svajoti. Nors Lietuvoje atsinaujinančio kuro netrūkstama, anot specialistų, biokuro katilinės statomos vangiai.
Apie 300 veikiančių katilinių gamina vos 19 proc. reikalingos šilumos energijos, nors šį kiekį galima didinti iki 80 proc. Tai gerokai atpigintų šilumos kainą gyventojams.
Esą Skandinavijos šalių gyventojai, kūrendami biomase, vidutiniškai už kilovatvalandę moka 18 centų, o lietuviai, šildydamiesi gamtinėmis dujomis, – 6 centais daugiau. Tiesa, šilumos ūkio modernizacija pareikalautų milžiniškų investicijų.
„Norint pilnai pervesti šilumos gamybos šaltinius to kuro panaudojimui, reikia investuoti apie 2,5 mlrd. litų. O tuo pačiu metu Lietuvoje reikia įgyvendinti dar didesnį projektą. Reikia apšiltinti daugiabučius namus, kurių pašiltinimo vertė yra apie 20 mlrd. litų“, – skaičiuoja Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot asociacijos vadovo, šias lėšas turėtų skirti ne tik valstybė, bet ir privatūs investuotojai, Europos Sąjunga. Esą iki 2020-ųjų pasiekus, kad bent 70 proc. šilumos būtų gaminama iš biomasės, Lietuva gerokai sutaupytu. Reikėtų ne tik mažiau lėšų gamtinėms dujoms, bet mažėtų ir oro tarša, ir priklausomybė nuo kaimynės Rusijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai2
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...