Radviliškį šią žiemą jau šildys biokuras

Pastebima, kad biokuro katilinių tinklas Lietuvoje plečiasi gana vangiai. Vienintelė per pastaruosius trejus metus penktadienį atidaryta Radviliškyje.

Anot specialistų, šiuo metu šalyje biokuru pagaminama vos 19 proc. šilumos energijos, nors kuro yra tiek, kad šį kiekį galima didinti iki 80 proc., praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

11 mln. litų kainavusios Radviliškio biokuro katilinės bandymai prasidėjo dar praėjusių metų gruodį, tačiau tik šį šildymo sezoną jos gaminama šiluma pasieks gyventojus. Katilinėje sumontuoti du biokurą deginantys katilai, kurie gamins net 70 proc. procentų miestui reikalingos šilumos.

„Šiandien mes jau nuo importo būsim nepriklausomi, nes bus naudojamas vietinis atsinaujinantis kuras. Ir dujų mums nebeturės įtakos tai, ar dujų kaina didinama pagrįstai, ar ne“, – kalbėjo įmonės „Radviliškio šiluma" direktorius Pranas Mickaitis.

Pasak direktoriaus, biokuras beveik perpus pigesnis nei dujos, todėl naudą pajus ir gyventojai. Bendrovė jau sumažino šilumos kainą, o ateityje ji dar labiau trauksis.

„Šiandien mūsų kaina yra 20 centų. Tačiau tai negalutinė kaina, kuri dar nėra patvirtinta Kainų komisijoje. Mes žinome ir dabar, kad ji bus mažesnė, tačiau yra jau įvertinta ir visos investicijos suma ir po 2 metu mes manome, kad mūsų kaina prie dabartinių kaštų bus 17–18 centų“, – sakė Radviliškio meras Antanas Čeponis.

Tačiau kol kas kitų miestų gyventojai apie pigesnę šilumą gali tik svajoti. Nors Lietuvoje atsinaujinančio kuro netrūkstama, anot specialistų, biokuro katilinės statomos vangiai.

Apie 300 veikiančių katilinių gamina vos 19 proc. reikalingos šilumos energijos, nors šį kiekį galima didinti iki 80 proc. Tai gerokai atpigintų šilumos kainą gyventojams.

Esą Skandinavijos šalių gyventojai, kūrendami biomase, vidutiniškai už kilovatvalandę moka 18 centų, o lietuviai, šildydamiesi gamtinėmis dujomis, – 6 centais daugiau. Tiesa, šilumos ūkio modernizacija pareikalautų milžiniškų investicijų.

„Norint pilnai pervesti šilumos gamybos šaltinius to kuro panaudojimui, reikia investuoti apie 2,5 mlrd. litų. O tuo pačiu metu Lietuvoje reikia įgyvendinti dar didesnį projektą. Reikia apšiltinti daugiabučius namus, kurių pašiltinimo vertė yra apie 20 mlrd. litų“, – skaičiuoja Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot asociacijos vadovo, šias lėšas turėtų skirti ne tik valstybė, bet ir privatūs investuotojai, Europos Sąjunga. Esą iki 2020-ųjų pasiekus, kad bent 70 proc. šilumos būtų gaminama iš biomasės, Lietuva gerokai sutaupytu. Reikėtų ne tik mažiau lėšų gamtinėms dujoms, bet mažėtų ir oro tarša, ir priklausomybė nuo kaimynės Rusijos.  


Šiame straipsnyje: biokuras

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių