Radviliškį šią žiemą jau šildys biokuras

Pastebima, kad biokuro katilinių tinklas Lietuvoje plečiasi gana vangiai. Vienintelė per pastaruosius trejus metus penktadienį atidaryta Radviliškyje.

Anot specialistų, šiuo metu šalyje biokuru pagaminama vos 19 proc. šilumos energijos, nors kuro yra tiek, kad šį kiekį galima didinti iki 80 proc., praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

11 mln. litų kainavusios Radviliškio biokuro katilinės bandymai prasidėjo dar praėjusių metų gruodį, tačiau tik šį šildymo sezoną jos gaminama šiluma pasieks gyventojus. Katilinėje sumontuoti du biokurą deginantys katilai, kurie gamins net 70 proc. procentų miestui reikalingos šilumos.

„Šiandien mes jau nuo importo būsim nepriklausomi, nes bus naudojamas vietinis atsinaujinantis kuras. Ir dujų mums nebeturės įtakos tai, ar dujų kaina didinama pagrįstai, ar ne“, – kalbėjo įmonės „Radviliškio šiluma" direktorius Pranas Mickaitis.

Pasak direktoriaus, biokuras beveik perpus pigesnis nei dujos, todėl naudą pajus ir gyventojai. Bendrovė jau sumažino šilumos kainą, o ateityje ji dar labiau trauksis.

„Šiandien mūsų kaina yra 20 centų. Tačiau tai negalutinė kaina, kuri dar nėra patvirtinta Kainų komisijoje. Mes žinome ir dabar, kad ji bus mažesnė, tačiau yra jau įvertinta ir visos investicijos suma ir po 2 metu mes manome, kad mūsų kaina prie dabartinių kaštų bus 17–18 centų“, – sakė Radviliškio meras Antanas Čeponis.

Tačiau kol kas kitų miestų gyventojai apie pigesnę šilumą gali tik svajoti. Nors Lietuvoje atsinaujinančio kuro netrūkstama, anot specialistų, biokuro katilinės statomos vangiai.

Apie 300 veikiančių katilinių gamina vos 19 proc. reikalingos šilumos energijos, nors šį kiekį galima didinti iki 80 proc. Tai gerokai atpigintų šilumos kainą gyventojams.

Esą Skandinavijos šalių gyventojai, kūrendami biomase, vidutiniškai už kilovatvalandę moka 18 centų, o lietuviai, šildydamiesi gamtinėmis dujomis, – 6 centais daugiau. Tiesa, šilumos ūkio modernizacija pareikalautų milžiniškų investicijų.

„Norint pilnai pervesti šilumos gamybos šaltinius to kuro panaudojimui, reikia investuoti apie 2,5 mlrd. litų. O tuo pačiu metu Lietuvoje reikia įgyvendinti dar didesnį projektą. Reikia apšiltinti daugiabučius namus, kurių pašiltinimo vertė yra apie 20 mlrd. litų“, – skaičiuoja Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot asociacijos vadovo, šias lėšas turėtų skirti ne tik valstybė, bet ir privatūs investuotojai, Europos Sąjunga. Esą iki 2020-ųjų pasiekus, kad bent 70 proc. šilumos būtų gaminama iš biomasės, Lietuva gerokai sutaupytu. Reikėtų ne tik mažiau lėšų gamtinėms dujoms, bet mažėtų ir oro tarša, ir priklausomybė nuo kaimynės Rusijos.  


Šiame straipsnyje: biokuras

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    50
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių