R. Švedas ragina iki galo derėtis dėl IAE uždarymui skiriamų lėšų

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas ragina Lietuvą nesureikšminti Europos Komisijos pasiūlymo skirti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui tris kartus mažiau pinigų nei prašo Vyriausybė. Jis mano, kad Lietuvos pareigūnai turi derėtis iki galo.

„Lietuvos yra pateiktas darbų sąrašas, mano žiniomis, to darbų sąrašo Europos Komisija nekvestionuoja, tai yra neišbraukia nė vieno darbo iš to sąrašo, kurį reikėtų padaryti naujoje finansinėje perspektyvoje. Tiesiog Komisija mažina pinigų sumą. Aš kol kas nesureikšminčiau Europos Komisijos pasiūlymo ir tiesiog paraginčiau Vyriausybę ir visus pareigūnus visomis pastangomis derėtis“, - LRT radijui sakė šiuo metu dėstytoju dirbantis R. Švedas.

Anot jo, nuo 2010-ųjų nebeveikiančios sovietų statytos IAE Lietuvoje uždarymui 2014-2017 metais Briuselis siūlo skirti mažiau paramos dėl vangiai įgyvendinamų milijardinės vertės IAE uždarymo darbų ir jų priežiūros. Pasak R. Švedo, atsakomybę dėl to turėtų prisiimti tiek užsakovė - Ignalinos AE, tiek rangovė - Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovė „Nukem“.

„Priežastys glūdi tiek rangovo darbe, tiek užsakovo darbe. Nuo pat pradžių sutartys dėl mums dviejų svarbiausių objektų buvo pasirašytos 2005 metais - jos turėjo būti baigtos 2009 metais. Jie dar nėra pabaigti ir pagal preliminarius grafikus, jie galbūt  bus pabaigti iki 2014 metų. Kai skelbiame konkursą, darbų sąrašą ir sakome reikia tokius darbus atlikti, bendrovė, laimėjusi tą konkursą, pasirašė. Lietuva nieko daugiau neprašo kaip įvykdyti tą sutartį, kurią ji pasirašė. Dabar viskas tęsiasi - terminai atidedami ir atidedami, biudžetas yra didinamas“, - kalbėjo R. Švedas.

R. Švedo nuomone, priežasčių dėl siūlomo mažesnio ES finansavimo reikėtų ieškoti pačioje pradžioje, kai Lietuva 2005 metais pasirašė sutartį su „Nukem“, kuri įsipareigojo darbus atlikti iki 2009 metų.

„Tai, kas buvo sakyta anksčiau, - kad tokių darbų vilkinimas įtakos mūsų derybas, - taip dabar jau ir vyksta. Mano manymu, reikėtų žiūrėti, kokios buvo techninės sąlygos, skelbiant konkursus ir pasižiūrėti, kaip vyko monitoringas. Kaip žinia, visa informacija buvo atiduota į prokuratūrą, jai buvo patiekti duomenys dėl mums svarbiausių projektų įgyvendinimo. Tai, kas įvyko 2005 metais ir tai, kas įvyko 2009 metais, kad mes neįgyvendinome ir neprižiūrime to projekto tinkamai, tai, sakyčiau, nusikalstamai neatsakingi veiksmai, kurie ne tik sąlygojo, kad mes dabar negalime išardyti atominės, negalime iškrauti kuro, bet ir sąlygojo, jog naujoje finansinėje perspektyvoje atsiranda kliūtys dėl finansinės paramos“, - sakė R. Švedas.

Ignalinos jėgainės vadovas Žilvinas Jurkšus teigė, jog Lietuvai būtų sunku tęsti IAE uždarymo darbus su mažesniu ES finansavimu.„Ši didelė našta, kuri reikalinga užbaigti demontavimo procesą, turbūt tektų mūsų šaliai, o Lietuvai trūkstama suma - apie 1,3 mlrd. eurų - tai yra sunkiai pakeliama, nes uždaryti atominę buvo anksčiau laiko ir nebuvo sąlygų sukaupti pakankamos sumos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui“, - sakė Ž. Jurkšus.

Jo teigimu, trūkstant finansavimo IAE uždarymui, reikėtų keisti uždarymo strategiją, be to, nepavyktų baigti visų darbų. Anot jo, tokiu atveju visa jėgainės įranga ir reaktoriai būtų „konservuojami“.

„Tada mes turėtume iš esmės pakeisti visą demontavimo strategiją ir sustabdyti tuos darbus, kurių mes nepajėgūs būtume atlikti, trūkstant finansavimui. Gavus tik 210 mln. eurų, mes galėtume užbaigti tik branduolinio kuro iškrovimą iš blokų, iš reaktorių, taip pat iš baseinų ir juos perkelti į panaudoto branduolinio kuro saugyklą. Taip pat dar užtektų pinigų iki 2029 metų sutvarkyti esamas sukauptas eksploatacijos metu radioaktyviąsias atliekas. Toliau vykdyti bet kokį demontavimą jau kaip ir trūkų lėšų. Vadinasi, visa įranga, patys reaktoriai turėtų būtų užkonservuojami ir laikomi iki to laiko, kol atsirastų reikiamas finansavimas“, - sakė Ž. Jurkšus.

Jis perspėjo, jog dėl per mažo finansavimo IAE taptų nesaugi.„Vienareikšmiškai galima tą teigti“, - atsakydamas į klausimą, ar neskyrus pakankamo finansavimo, IAE taps nesaugi, sakė IAE generalinis direktorius.Vėluodama 3-4 metus, „Nukem“ įgyvendina du didelius Ignalinos jėgainės uždarymo projektus - įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą.

Lietuva su „Nukem“ siekia lapkritį susitarti dėl konkrečių B/2/3/4 projekto darbų įgyvendinimo plano bei dėl B1 projekto „techninių punktų“Skaičiuojama, kad iki 2020 metų Ignalinos AE uždarymui reikia apie 770 mln. eurų (2,659 mlrd. litų), o iki 2030 metų - 1,5 mlrd. eurų (apie 5,18 mlrd. litų). Tačiau paskutinis ERS siūlymas yra Lietuvai skirti tik 210 mln. eurų (725,1 mln. litų) ir projekto finansavimą baigti po ketverių metų - 2017-aiais.Lietuva Stojimo sutartyje įsipareigojo jėgainę uždaryti iki 2030 metų, o ES pažadėjo suteikti tam reikalingą finansavimą.

Pasak nacionalinio LTR radijo, Briuselyje neabejojama, kad dokumentus pakeisti bus itin sunku. Lietuvos Vyriausybės atstovai ne kartą sakė, kad tokios sumos neužteks uždaryti jėgainę, o savo lėšomis Lietuva nėra pajėgi to padaryti.Lietuvai iki 2013 metų buvo skirta 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų).



NAUJAUSI KOMENTARAI

gebelsas

gebelsas portretas
gerai nors tiek kad buratinu respublikai liaudis neleidzia kitos atomines statyti....
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kelių priežiūrai bus skiriama 19 milijonų eurų
    Kelių priežiūrai bus skiriama 19 milijonų eurų

    Vyriausybė trečiadienį nusprendė Kelių priežiūros ir plėtros programai skirti 18,8 mln. eurų. Šios lėšos bus panaudotos valstybinės reikšmės ir vietiniams keliams bei gatvėms rekonstruoti, taip pat darbų kokybės kontroliniam...

  • Pasiūlė paprastus būdus, kaip kasdien sutaupyti
    Pasiūlė paprastus būdus, kaip kasdien sutaupyti

    Šiais vartotojiškumo laikais vis dažniau kyla klausimų dėl finansinių sprendimų priėmimo ir jų valdymo. Bet daugiau išmokti apie asmeninių finansų valdymą geriau vėliau negu niekada. ...

  • Šalies IT ūkį prižiūrės Ūkio ministerija
    Šalies IT ūkį prižiūrės Ūkio ministerija

    Vyriausybė pritarė siūlymui skirti Ūkio ministeriją formuoti politiką skaitmeninės valdžios srityje. Tai leis tobulinti valstybės informacinių išteklių valdymo ir plėtros procesus valstybės lygmeniu. ...

  • Lietuviams nuosavų sodybų nebereikia
    Lietuviams nuosavų sodybų nebereikia

    Anksčiau sodybų prisipirkę lietuviai dabar bando jų atsikratyti, tačiau paklausa jau sumažėjo. Vis labiau ryškėja naujos tendencijos – paprastos, vandentiekio neturinčios sodybos, prie kurių galima privažiuoti tik neasfaltuotu keliu, pi...

    3
  • Atslūgęs karštis prekybininkų negąsdina
    Atslūgęs karštis prekybininkų negąsdina

    Vaisvandeniai, vaisiai, nealkoholiniai gėrimai, priemonės nuo saulės, mašalų ir uodų, aktyviam poilsiui skirtos prekės ir gėlės – paklausiausios prekės, Lietuvą užplūdus karščiams. Prekybininkai tikisi, kad šie pardavima...

  • Žaliavinis pienas iš Ukrainos į Lietuvą nėra importuojamas
    Žaliavinis pienas iš Ukrainos į Lietuvą nėra importuojamas

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad žaliavinis pienas ar pieno žaliava, kaip sudėtinė dalis, iš Ukrainos per Lietuvos pasienio postus nėra importuojama. ...

  • NPD pakeitimai: pritarta kompromisiniam siūlymui
    NPD pakeitimai: pritarta kompromisiniam siūlymui

    Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) palaikė Seimo valdančiųjų ir Vyriausybės kompromisinį siūlymą dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD), numatant lėtesnį jo taikymo ribos augimą. ...

  • Seimo komitetas pritarė „Sodros“ įmokų luboms
    Seimo komitetas pritarė „Sodros“ įmokų luboms

    Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, nors dar praėjusią savaitę buvo priėmęs priešingą sprendimą. Tokiu būdu pritarta kompromisui – palaikytas Vyriau...

  • Elektroniniai atsiskaitymai: estai ir vėl aplenkė lietuvius
    Elektroniniai atsiskaitymai: estai ir vėl aplenkė lietuvius

    Už prekes ir paslaugas lietuviai grynaisiais atsiskaito beveik taip pat dažnai kaip ir portugalai ar italai – net 62 proc. visų atsiskaitymų Lietuvoje sudaro grynieji, LRT RADIJUI sako Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalato...

  • Pervežamų krovinių kiekis išaugo 16 proc.
    Pervežamų krovinių kiekis išaugo 16 proc.

    Visų rūšių transportu pervežtų krovinių kiekis šių metų pirmą ketvirtį siekė 35,7 mln. tonų. Tai 16,3 proc. daugiau nei analogišką praėjusių metų laikotarpį, praneša Lietuvos statistikos departamentas. ...

Daugiau straipsnių