Profsąjungos reikalauja didinti algas, mažinti mokesčius

Nuo kitų metų padidinti minimalųjį darbo užmokestį (MMA) iki 1000 litų, didinti bazinę mėnesio algą ir pareiginės algos bazinį dydį, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, įvesti progresinius mokesčius - šiuos ir kitus reikalavimus devynios Lietuvos profesinės sąjungos pirmadienį įteikė Vyriausybei.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, pirmą kartą didžiausios profsąjungos susivienijo ir Vyriausybei įteikė bendrus reikalavimus.

Iš viso Vyriausybei keliama trylika reikalavimų. Be minėtų MMA, atlyginimų didinimo, progresinių mokesčių įvedimo, darbo jėgos apmokestinimo mažinimo, taip pat reikalaujama didinti užimtumą, skatinant naujų darbo vietų kūrimą, atstatyti valstybines pensijas pareigūnams, kariams, bei kompensacines išlaidas teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams, grąžinti vaiko pinigus mažas pajamas gaunančioms šeimoms, mažinti komunalinių paslaugų ir būtiniausių maisto produktų kainas, darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus keisti tik sutarus profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijoms.

Taip pat reikalaujama ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 102 konvenciją dėl socialinės apsaugos minimaliųjų standartų, užtikrinti asociacijų, susirinkimų, demonstracijų ir kitų viešosios valios reiškimo būdų laisvę, darbuotojų teisę streikuoti, užkirsti kelią darbuotojų atstovų persekiojimui, užtikrinti realią piliečių teisę surengti referendumą.

Anot A.Černiausko, ekonominiai reikalavimai turėtų būti įgyvendinti priimant kitų metų valstybės biudžetą, kiti - keičiant įstatymus dėl susirinkimų laisvės, referendumo surengimo.

Profesinės sąjungos gruodžio 10-ąją planuoja mitingą prie Vyriausybės. Dėl leidimo jau kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę. A.Černiausko teigimu, kol kas neaišku, ar tai bus protesto, ar padėkos akcija - priklausys nuo Vyriausybės elgesio.

„Vyriausybė svarstydama kitų metų biudžetą, turėtų patenkinti reikalavimus. Jeigu reikalavimai nebus patenkinti, socialinė atskirtis, skurdas dar didės, žinant komunalinių paslaugų, maisto produktų kainas, po žiemos gali susidaryti situacija, kai daug žmonių, daugiau negu pusė, gyvens žemiau skurdo ribos“, - pirmadienį per spaudos konferenciją sakė A.Černiauskas.

Jis priminė, kad jau dabar kas penktas pilietis gyvena žemiau skurdo ribos.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vytautas Bakas politikų spekuliacijomis vadino siūlymus didinti tik atskirų grupių - prokurorų, gydymo įstaigų vadovų - atlyginimus. Jo teigimu, būtina peržiūrėti visą darbo užmokesčio sistemą viešajame sektoriuje, o pradėti reikėtų nuo mažiausiai uždirbančiųjų - policininkų, ugniagesių.

„Vyriausybė šiandien tarnauja stambiajam kapitalui“, - teigė Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

A.Černiausko teigimu, šiandien Lietuvoje verslas yra vienas mažiausiai apmokestintas Europos Sąjungoje, tuo metu darbo jėga - viena labiausiai apkrauta mokesčiais.

Pasak K.Juknio, įmonės neskatinamos siekti socialiai atsakingų įmonių statuso.

„Lietuvos žmonės labai kantrūs, jie pamiršo savo teisę priešintis valdžios veiksmams“, - priminė K.Juknis.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė pranešė, kad profsąjungos sulaukė Vyriausybės siūlymo pasirašyti naują nacionalinį susitarimą.

„Gavome vėl naują pasiūlymą dėl nacionalinio susitarimo, jame pabrėžiamas siūlymas mažinti socialines išmokas, kad žmonės būtų motyvuoti dirbti. Žmonės motyvuoti darbu, tik tų darbo vietų nėra. Jų skatinimui nesiimama jokių priemonių. Manome, kad reikia viską spręsti kompleksiškai, reikia apmokestinti labiau turtą, negu darbo jėgą“, - sakė ji.

Lietuvos darbo federacijos generalinė sekretorė Janina Švedienė pabrėžė, kad visi su darbo santykiais susiję įstatymai būtų keičiami tik sutarus profesinėms sąjungoms ir darbdaviams.

„Prieš mėnesį gavome paketą naujų pasiūlymų drastiškai liberalizuoti darbo santykius. Tuo metu, kai didelė dalis Lietuvos darbuotojų apskritai neturi darbo, kai didelis nedarbas, tie pasiūlymai ilginti darbo laiką, didinti viršvalandžius tiesiog nesiderina su esama ekonomine ir politine situacija“, - kalbėjo ji.