Prezidentė prekybininkus ragina „drastiškai“ nebranginti maisto (papildyta)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prekybos tinklų vadovus paragino ieškoti galimybių smarkiai nebranginti maisto produktų. Ji ragina prekybos tinklus stengtis, kad labai smarkiai nebrangtų bent būtiniausi maisto produktai.

Tuo tarpu prekybininkai tvirtina, jog kainos kilo dėl objektyvių priežasčių, daugiausia didėjusių tiekėjų kainų, tačiau žada svarstyti raginimą prisiimti dalį "sunkmečio naštos".

"Prezidentė paragino ieškoti galimybių, kaip galima būtų subalansuoti prekybos tinkluose kainas, kad būtiniausi maisto produktai nebrangtų taip drastiškai. Galbūt būtų galima kažkaip subalansuoti, sureguliuoti savo viduje - per savo vidinę konkurenciją, per savo vidinę politiką", - pirmadienį po susitikimo su didžiausių mažmeninės prekybos tinklų vadovais žurnalistams sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Prezidentė, anot jos atstovo, iš prekybos tinklų pareikalavo "socialinės atsakomybės ir jautrumo".

"Prezidentė atkreipė dėmesį, kad sunkmečio metu naštą turėtų dalintis visi ir prezidentė kreipėsi į verslą, kad verslas būtų socialiai atsakingas, kad būtų jautrus ir atsižvelgtų į tą situaciją, kuri kylant kainoms kartais kelia ir socialinę įtampą, o kartais galbūt ir politinę įtampą", - sakė prezidentės atstovas.

Anot jo, palyginus svarbiausių maisto produktų kainas rugsėjį-spalį su kainomis prieš metus, jos pakilo 30-40 proc., ir tai "kelia susirūpinimą".

Prezidentė, anot L.Balsio, tebesilaiko nuomonės, jog valstybė galėtų reguliuoti prekybininkų antkainius.

"Situacija, kuri yra, dabar vis dar kelia nerimą. Jeigu padėtis nesikeis, prezidentės pažadai viena ar kita forma pasitelkti įstatymus tikrai bus vykdomi", - kalbėjo L.Balsys.

Prekybos tinklų vadovai savo ruožtu tvirtino, jog kainos kilo dėl objektyvių priežasčių - brangusių žaliavų, didėjusių gamybos kaštų.

"Galiu drąsiai pasakyti, kad būtent dėl šitų keturių tinklų buvimo kainos Lietuvoje yra vienos iš mažiausių Europoje", - tikino "Norfos mažmenos" valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Jis svarstė, jog galima būtų mažinti kai kurių produktų kainas, tačiau tai, anot jo, bus "garantuotas minusas" ir kitos prekės turės brangti.

"Maxima LT" generalinis direktorius Gintaras Jasinskas taip pat tikino, jog produktų kainos augo ne dėl antkainių didėjimo. Anot jo, kainas didina tiekėjai: "Mūsų dalis kainoje dvejų metų laikotarpyje yra nepadidėjusi".

Jis teigė svarstysiantis prezidentės pasiūlymą prisiimti atsakomybę ir dalytis naštą: "Apie tai tikrai galvosime, svarstysime, ir tikrai to (kainų didėjimo - BNS) neperkelsime vien ant pirkėjų pečių".

"Palink", valdančios prekybos tinką "Iki", generalinis direktorius Marcelis Harasztis (Marčelis Haraštis) po susitikimo su prezidente tvirtino esantis "kategoriškai prieš susitarimus". Anot jo, konkurencija Lietuvoje yra "labai didelė".

"Austrijoje, Šveicarijoje du tinklai turi tokią dalį kaip Lietuvoje keturi tinklai, be to, mes Lietuvoje turime penktą rinkos dalyvį - turgų, kuris užima 20-30 proc. rinkos", - vertino M.Harasztis.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose labai išaugus kainoms, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl galimo kartelio duonos ir pieno produktų rinkose. Praėjusį pirmadienį tarnybos pareigūnai prekybos tinkluose "Maxima", "Iki", "Rimi" bei "Norfa" atliko patikrinimus.