Prezidentė: nereikia turėti iliuzijų, kas ES remtų AE statybą Lietuvoje

Nereikia tikėtis tiesioginės Europos Sąjungos (ES) paramos atominės elektrinės statybai Lietuvoje, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Apie naujos elektrinės statybą ir kokį nors finansinį prašymą dar anksti kalbėti (...). Tikimybė, kad pačios elektrinės statybą finansuotų Europos Sąjunga, - labai menka ir nemanau, kad reikėtų turėti tokių iliuzijų", - pirmadienį per spaudos konferenciją po susitikimo su Slovakijos prezidentu Ivanu Gašparovičiumi sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, galima tikėtis ES paramos galimybių studijoms ar panašiems projektams, tačiau ne pagalbos statyboms.

"Niekada Europa nėra finansavusi tiesiogiai jokios atominės elektrinės statybos (...). Negalima svajoti, norėti to, ko niekada nei buvo, nei kažin ar bus finansuojama", - sakė Lietuvos vadovė, pabrėžusi, kad Lietuva tikisi ES paramos toliau finansuojant su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu susijusius projektus.

"Atominė energetika Europoje yra labai kontraversiška, nebus bendros europinės politikos, kiekviena šalis apsispręs - vykdyti atominę energetiką ar ne. Todėl dar kartą kartoju, kad turime būti realistais - šis projektas geriausiu atveju gali būti regioninis, bet ne visos Europos Sąjungos", - dėstė D.Grybauskaitė.
Vilniuje viešintis Slovakijos prezidentas savo ruožtu pabrėžė, kad atominę energetiką vertina perspektyviai.

"Mes jau pastatėme savo atomines jėgaines, tačiau dabar planuojame statyti tam tikrus reaktorius ir taip pat geriname saugumo reikalavimus. Mes norime, kad visi reaktoriai dirbtų saugiau ir atitiktų tarptautinius standartus. Mes manome, kad atominė energetika yra energetikos ateitis ir, jeigu turime nors kiek abejonių dėl jos saugumo, turime gerinti standartus", - sakė jis.

Naują atominę jėgainę Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina statyti šalia nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės šiaurės rytų Lietuvoje - ji galutinai uždaryta 2009-ųjų pabaigoje. Siekiama, kad nauja AE Visagine pradėtų veikti 2020 metais.

I.Gašparovičius nelogiškais pavadino Italijos ir Vokietijos ketinimus atsisakyti branduolinės energetikos.
"Mes puikiai suprantame tas priežastis, dėl kurių atsitiko avarija Japonijoje ir dar anksčiau Ukrainoje. Atominė energetika gali būti pavojinga, tačiau dėl to negalima nuspręsti nustoti naudotis atomine energija. Mes darysime viską, kad ši energetika būtų saugi. Todėl mus nustebino Vokietijos ir Italijos sprendimas uždaryti savo atomines jėgaines. Aš apie tai kalbėjausi su prezidente. Tos šalys, kurios yra prieš atominę energetiką, pirks iš mūsų šaltinių, taigi nematau čia daug logikos", - dėstė Slovakijos prezidentas.

Pasak Prezidentūros pranešimo, Slovakijos vadovas išreiškė savo šalies paramą Lietuvos reikalavimui, kad Karaliaučiuje ir Baltarusijoje šalia Lietuvos statomos atominės elektrinės atitiktų tarptautinius saugumo ir aplinkosaugos standartus, apie jas būtų teikiama skaidri ir visuomenei prieinama informacija.

Lietuvos ir Slovakijos vadovai taip pat pabrėžė, kad šalys aktyviai bendradarbiaus derantis dėl naujosios ES finansinės perspektyvos siekiant vienodo ES lėšų paskirstymo tarp senųjų ir naujųjų narių.
Prezidentai taip pat pasisakė už bendrų prioritetų - sanglaudos politikos, bendros žemės ūkio politikos ir energetinių jungčių plėtros, siekiant panaikinti ES regionų energetinę izoliaciją, stiprinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta. Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų. Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija?

Kęstas

Kęstas portretas
D. Grybauskaitė: nesitikėkime ES paramos AE statyboms Galų gale aišku. Uždarys mus į rezervatą, vadinamą nepriklausoma energetika, ir mes iki gyvenimo pabaigos mokėsime didžiules kainas už elektrą, kad užsieniečiams apsimokėtų ši avantiūra su atomu.

Kęstas

Kęstas portretas
Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą. Norite likti akmens amžiuje? Prašom. Bet labai nedejuokite, kad jus išstumia danų kiaulės.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių