Prezidentė: euro ateitis priklauso nuo zonos tvirtumo

Bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos euro ateitis priklauso nuo to, kiek ekonomiškai stiprios bus euro zonos valstybės, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. ES šalių narių vadovų naujausias sprendimas gelbėti nuo bankroto Graikiją, anot jos, yra pakankama priemonė.

„Euro ateitis tiesiogiai priklauso nuo euro zonos šalių ekonominės padėties. Euras tik simbolis yra bendros valiutos, o viskas priklauso nuo to, ar dabar jau bankinės krizės euro zonos šalys išeis greitai ar ne. Ir tos priemonės, kurias sutarė ES šalys, bus pakankamos, kad būtų sustabdyta tai, ką turėjome stabdyti birželio mėnesį“, - interviu Žinių radijui sakė prezidentė.

Anot jos, ES vadovų veiksmai rodo, kad yra vertinama reali padėtis.
„Manau, kad sunkmetis dar greitai nepraeis. Mes tikrai sugebame ir šie sprendimai labai svarbūs. Galų gale jie parodė, kad šalys tikrai sugeba suprasti, kokia iš tikrųjų yra padėtis“, - teigė šalies vadovė.

Ji santūriai ir atsargiai vertino galimybę Lietuvai bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Apie tokią galimybę svarstant 2012 metų biudžeto projektą yra užsiminę kai kurie Lietuvos politikai.

"Santykiai su Tarptautiniu valiutos fondu visada yra kraštutinė neišvengiamybė šalims, kurios nesugeba pačios susitvarkyti. Anksčiau instrumentai buvo labai sudėtingi ir kuriami su didžiulėmis išankstinėmis sąlygomis. Pavyzdžiui mums buvo siūloma apmokestinti pensijas. Dabar krizės metu TVF pradėjo būti lankstesnis, ėmė siūlyti paprastesnius mechanizmus, mažiau sąlygų keliama valstybėms, bet tik toms, kurios turi labai stabilią makroekonominę situaciją ir jų perspektyvos yra pozityvios. Vienareikšmiškai nenorėčiau vertinti, bet linkiu visoms valstybėms kuo greičiau atsikratyti tokio prižiūrėtojo ir tapti savarankiškoms", - tvirtino D.Grybauskaitė.
Europos lyderiai ketvirtadienį susitarė gelbėti Graikiją nuo bankroto.

Euro zonos šalys pateiks 30 mlrd. eurų garantijas daliai Graikijos skolos, kuri nebuvo nurašyta Briuselyje, taip pat suteiks Atėnams „naują 100 mlrd. eurų gelbėjimo paketą“. Bankai sutiko nurašyti pusę savo investicijų į Graikijos vyriausybės obligacijas, siekiant sumažinti šios šalies skolų naštą 100 mlrd. eurų.

Keturių dalių susitarime taip pat nurodoma, jog bankai turės padidinti savo kapitalą 106 mlrd. eurų, siekiant „sugerti“ nuostolius dėl Graikijos skolų nurašymo. Tuo tarpu vyriausybės įsipareigojo sugriežtinti ekonomikos valdymą ir fiskalinę drausmę.