Premjeras siūlo Seime ištirti ankstesnių valdžių finansinius veiksmus

Seime svarstant įtemptą kitų metų biudžetą premjeras Andrius Kubilius pasiūlė ištirti, pasak jo, „neatsakingus“ ankstesnių vyriausybių veiksmus finansų srityje.

Ragino opoziciją nedidinti išlaidų

Antradienį kalbėdamas apie biudžeto projektą premjeras sutiko, kad kiti metai bus šiek tiek geresni ekonomine prasme, nei šie, tačiau „finansiniai iššūkiai liks pakankamai nemaži“. „Ir tą visi labai gerai žino“, - pridūrė jis.

A.Kubilius ragino opoziciją įsiskaityti į Vyriausybės pateiktą griežtą preambulę biudžetui: „Joje parašyta, kaip atrodys kiti metai, ir siūloma nejuokauti su šalies finansais. Didinti išlaidas nėra jokių galimybių. Klaidingų sprendimų pasekmės būtų labai skaudžios“.

Premjeras pakartojo principinę savo Vyriausybės poziciją, kad kitąmet dar negali būti didinamos pensijos. Jis pripažino, kad nėra lengva išgyventi iš tų pensijų, „kurias šiandien galime mokėti savo tėvams ir seneliams“. Tačiau A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad „netgi šiandien vidutinės pensijos, kurios yra pernai sumažintos apie 5 proc., yra didesnės nei buvo 2008 metų pradžioje, tai yra dar prieš krizę“.

Vyriausybės vadovas priminė politinę sanklodą Seime. „Valdančioji koalicija ir opozicija turi beveik po lygiai balsų Seime. Tai reiškia, kad ir opozicija yra atsakinga už šalies finansus. Populizmui nėra jokios vietos“, - sakė jis.

Baigdamas savo kalbą A.Kubilius pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą, „kodėl 2004-2008 metais valdžia nesugebėjo tinkamai tvarkytis su valstybės finansais ir padėti tvirtų finansinių pagrindų užgriuvusiai krizei pergyventi“. Jis kaltino tuometines socialdemokratų dominuojamas vyriausybes neprotingais sprendimais, kurie neleido sukaupti jokių atsargų „juodai dienai“, kaip yra padariusi Estija.

„Jeigu opozicija iš to laikotarpio dar nepasidarė jokių pamokų, galbūt bent parlamentinis tyrimas padėtų į tai atkreipti dėmesį“, - sakė premjeras.

"Smegenų krizė"

Kitų metų valstybės biudžetą Seimas ketina priimti ketvirtadienį. Už tai, kad galutinis balsavimas dėl biudžeto priėmimo būtų surengtas po poros dienų, antradienį balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 26, susilaikė 32 parlamentarai.

Pristatydama projektą finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad Vyriausybė, po Seimo pirmojo svarstymo koreguodama kitų metų biudžetą, svarstydama pateiktus pasiūlymus didinti asignavimus atskiroms sritims ir priimdama dėl jų sprendimus, atsižvelgė į tai, kad kitąmet biudžetas stipriai priklauso nuo to, kaip seksis kovoti su šešėline ekonomika.

Be to, ministrė atkreipė dėmesį, kad „biudžetą siūloma papildyti preambule, kurioje, vadovaujantis Konstitucinio Teismo sprendimu, iš naujo įvertinama ekonominė situacija. Siūloma nustatyti, kad ji neleidžia didinti išlaidų, tuo pačiu, ir biudžeto deficitą“. „Siūloma preambulėje be kita ko konstatuoti, kad nėra pagrindo teigti, kad 2011 metais galima būtų atkurti sumažintas pensijas ir kitas socialines išmokas, todėl siūloma laikytis sumažintų dydžių“, - sakė I.Šimonytė.

Ji prognozavo, kad kitų metų pabaigoje valstybės skola sieks apie 40 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu ji yra apie 38 proc. BVP. Vien skolos aptarnavimui kitąmet reikia skirti beveik 2 milijardus litų.

Ministrė užsiminė, kad Lietuvoje įsigalėjo savotiška "smegenų krizė": "Daug kalbama ir žmonės klaidinami, kad BVP augimas neva reiškia papildomas lėšas ir galimybes papildomai finansuoti tam tikras sritis. Taip tikrai nėra. Tokį supratimą aš ir vadinu smegenų krize".

Opozicija akcentavo pensijų atkūrimą

Dauguma diskusijoje dėl biudžeto dalyvavusių opozicijos atstovų kalbėjo apie būtinybę nuo Naujųjų metų vėl padidinti pensijas, kam priešinasi Vyriausybė, nes teigia, kad tam prireiks kelių šimtų milijonų litų papildomų išlaidų. Galutinis balsavimas dėl įstatymo, kuriuo pensijos atstatomos į prieškrizinį lygį, turėtų įvykti antradienį popiet.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sakė, kad biudžeto negalima priimti, kol nėra apsispręsta dėl pensijų sugrąžinimo į 2009 metų lygį: „To iš mūsų reikalauja socialinis teisingumas, to iš mūsų reikalauja šių metų balandžio mėnesį priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas“.

Kitas socialdemokratas Algirdas Sysas kaltino Vyriausybę, kad ji nenori surinkti papildomų lėšų iš verslo, nes neįveda progresinių, automobilių, nekilnojamojo turto mokesčių, nesiekia didinti pajamų, atitinkamai ir surasti lėšų padidinti pensijas.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys kitų metų svarbiausią finansinį dokumentą pavadino „ne pajamų ir išlaidų, o svajonių ir išlaidų“ biudžetu. Pasak jo, dabartinė valdžia neturi realių galimybių papildomą milijardą ištraukti iš šešėlio, nors tą aktyviai deklaruoja. V.Gapšys piktinosi, kad Vyriausybė nesutinka padidinti pensijų ir mažina išlaidas sveikatos apsaugai bei švietimui, tačiau didina krašto apsaugai.

Sutiko su Prezidente

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas pabrėžė, kad „klausimas dėl pensijų kompensavimo yra labai jautrus“.

„Bet negalima nesutikti su Prezidente, su sveiku protu ir ekonomika logika. Mums dabar labai sunku, todėl negalima kalbėti apie pensijų sugrąžinimą į buvusį lygį“, - kalbėjo jis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš kelias dienas yra pareiškusi, kad opozicijos pasiūlymai vėl padidinti pensijas yra „nusikalstami“.

Perskirstė tik 50 mln. litų

Patikslintame biudžeto projekte Vyriausybė pasiūlė perskirstyti apie 50 milijonų litų ir juos skirti kai kurioms programoms bei projektams finansuoti.

Švietimo, kultūros, sveikatos investicijų projektams įgyvendinti Vyriausybė sutiko skirti 20,3 mln. litų.

Regioninės spaudos prenumeratos pristatymo padidėjusiems kaštams iš dalies padengti numatoma skirti ne 1, bet 3 mln. litų.

Valstybės pareigūnų ir tarnautojų, išaiškinusiems nusikalstamas veikas, skatinimui papildomai skiriami 5 mln. litų.

Siekiant tinkamai pasirengti Europos krepšinio čempionatui, Kauno arenos automobilių stovėjimo aikštelei įrengti pabaigti skiriama 7 mln. litų, Prienų daugiafunkciniam objektui - 6 mln. litų.

Deficitas – 5,8 proc.

Planuojamos 2011 metų nacionalinio biudžeto, kurį sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai, pajamos be ES ir kitos paramos lėšų siekia 20,008 mlrd. litų, o kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis - 26,930 mlrd. litų.

Nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sieks 22,468 mlrd. litų, planuojami asignavimai - 29,390 mlrd. litų.

Vien tik valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2011 metais bus 16,997 mlrd. litų, išlaidos - 19,458 mlrd. litų.

Valstybės biudžeto deficito rodiklis nesikeičia - jis sudarys apie 2,4 mlrd. litų. Viešųjų finansų deficitas - 5,8 proc. BVP.


Šiame straipsnyje: Andrius Kubilusbiudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Aplinkos ministerija ramina: miškų darbuotojai bus išsaugoti
    Aplinkos ministerija ramina: miškų darbuotojai bus išsaugoti

    Šalies miškų urėdijų pertvarką inicijavusi Aplinkos ministerija tikina, kad reforma nepalies miškininkų - steigiant vieną miškų valdymo įmonę, jiems bus pasiūlyta pasirašyti naujas sutartis. Ministerijos atstovų te...

    2
  • Atlyginimai Lietuvoje: kels šiemet ar nekels?
    Atlyginimai Lietuvoje: kels šiemet ar nekels?

    Nors prekių ir paslaugų kainos šiandien šturmuoja rekordines aukštumas, tik nedaugelis dirbančių lietuvių tiki, kad aukštyn pajudės ir jų atlyginimai. Tokiomis įžvalgomis dalinasi specialistų paieškos portalas cvmar...

    1
  • Krovinių vežėjų „Brexit“ negąsdina
    Krovinių vežėjų „Brexit“ negąsdina

    Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) automobiliais vežamų krovinių srautui per Lamanšo sąsiaurį, skiriantį Britų salas nuo Europos žemyno, turės mažesnę įtaką negu Rusijai įvestos ES sankcijos, rašo ...

  • Sirgimo matematika: ar sirgti apsimoka?
    Sirgimo matematika: ar sirgti apsimoka?

    Nuo trečios dienos susirgusiam dirbančiam žmogui pradeda mokėti „Sodra“, ligos pašalpa (nuo 2015 m.) siekia 80 proc. atlyginimo dydžio. ...

  • Ministras atmeta kaltinimus dėl prekybos mediena monopolizavimo
    Ministras atmeta kaltinimus dėl prekybos mediena monopolizavimo

    Aplinkos ministras atmeta kaltinimus, kad miškų urėdijas norima sujungti, siekiant monopolizuoti prekybą mediena. ...

    1
  • Sušvelninti reikalavimai Lietuvos bitininkams
    Sušvelninti reikalavimai Lietuvos bitininkams

    Žemės ūkio ministerija iki šiol grasinusi, nuo šių metų, įveda suvaržymus vadinamiesiems „sofos“ ūkininkams, tačiau sušvelninami reikalavimai bitininkams. ...

  • Mokesčių sujungimas: kas praloštų?
    Mokesčių sujungimas: kas praloštų?

    Vyriausybei paskelbus apie galimą mokesčių pertvarką, kad visas įmokas „Sodrai“ mokėtų darbuotojas – dabar 31 proc. už jį sumoka darbdavys. ...

    1
  • Kas atsitinka su senais televizoriais?
    Kas atsitinka su senais televizoriais?

    Senų televizorių perdirbimas yra brangus procesas, tačiau tą daryti būtina. Sąvartynuose ar prie konteinerių paliekami televizoriai teršia aplinką ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį mūsų sveikatai. Koks yra senų televizorių, kurių kas...

    1
  • Kokių darbuotojų poreikis pernai augo?
    Kokių darbuotojų poreikis pernai augo?

    Pernai bendras skelbimų skaičius apie reikiamus darbuotojus išaugo daugiau nei dešimtadaliu – apie 12 procentų, atskleidžia darbo portalo CVbankas.lt statistika. Darbdaviai aktyviau ieškojo darbuotojų, kūrė naujų darbo viet...

    2
  • Vilniuje „pagalvės“ mokesčio kol kas nebus
    Vilniuje „pagalvės“ mokesčio kol kas nebus

    Vilniaus politikai atsisakė idėjos įvesti aptarnavimo rinkliavą į Lietuvos sostinę atvykstantiems turistams. ...

Daugiau straipsnių