- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Gaz-System“ir bendrovė „Lietuvos dujos“ planuoja pradėti tiesti dujotiekį, kuris, preliminariais skaičiavimais, kainuos apie 471 mln. eurų (1,625 mlrd. litų). Tikimasi, kad EK finansuos 60-70 proc. projekto vertės, o projekto verslo aplinkos studija parodė, kad jis būtų naudingas regionui.
„Lenkijos pusėje būtų nutiesta apie 300 kilometrų dujų tiekimo linija. Nauja dujų jungtis padidins galimybes patiekti dujas per šią jungtį“, - penktadienį spaudos konferencijoje Vilniuje žurnalistams sakė „Gaz-System“ valdybos narys Slawomiras Sliwinskis (Slavomiras Slivinskis). Anot jo, „Gaz-System“ yra pasiruošusi pradėti jungties tiesimo darbus.
„Pradėsime nuo galimybių ir rinkodaros studijos. Galutinis sprendimas bus priimtas, kai bus baigta studija ir bus užtikrinta parama iš Europos Komisijos“, - sakė S.Sliwinskis.
„Lietuvos dujos“ ir „Gaz-System“ nutarė pradėti naują projekto etapą - jungties galimybių studiją. Per kelias savaites bus paskelbtas jos parengimo konkursas, o studija turėtų būti baigta 2012 metų ketvirtąjį ketvirtį. Numatoma atlikti išsamų rinkos poreikių vertinimą ir kitus reikalingus darbus, siekiant gauti ES paramą.
„Gaz-System“ Plėtros ir investicijų departamento direktorius Rafalas Wittmannas (Rafalas Vitmanas), spaudos konferencijoje pristatydamas Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių verslo aplinkos analizę, teigė, jog tokia jungtis būtų labai naudinga regiono dujų rinkai. Be to, ji padidins tiekimo patikimumą ir išplės rinkos galimybes.
„Su šiuo projektu susijęs platus suinteresuotų šalių ratas ir regiono mastu didelės investicijos, todėl reikėtų labai kruopščiai ir atsakingai išnagrinėti, koks galėtų būti optimalus ir subalansuotas visiškos Baltijos šalių integracijos į ES dujų rinkas sprendimas. Kartu su savo partnere bendrove “Gaz-System„ mes toliau įgyvendinsime šį projektą ir tikiuosi, kad kitos suinteresuotos šalys iš Baltijos valstybių taip pat jame dalyvaus“, - kalbėjo „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius.
Pasak pranešimo spaudai, jungtis integruotų Baltijos šalis į ES dujų rinkas ir per Lenkijos Svinoustės SGD terminalą sukurtų prieigą prie pasaulinės suskystintųjų gamtinių dujų rinkos.
Kalbėdamas apie dujotiekio įtaką perdavimo tarifams, R.Wittmannas sakė, kad priklausomai nuo įvairių veiksnių - pavyzdžiui, Europos Komisijos (EK) finansavimo ir rinkos paklausos, Lietuvoje jie gali padidėti maždaug 22 procentais.
„Lietuvoje perdavimo tarifai gali kilti - kiek jie kils, tai priklausys nuo Europos Komisijos finansavimo lygio. Jeigu rinka augs, tai šis poveikis tarifams gali būti mažesnis. (...) Apie 22 proc. bus daroma įtaka perdavimo tarifams“, - sakė R.Wittmannas.
Jungties verslo aplinkos analizę atliko bendrovė „Erns & Young Business Advisory“. Verslo aplinkos analizę ir galimybių studiją iš dalies finansuoja Europos Komisija.
Anot R.Wittmanno, planuojama, kad dujotiekio statybos prasidės 2016 metais. Anksčiau skelbta, kad jį planuoja nutiesti iki 2018 metų.
Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungtis sieks 562 kilometrų. Numatoma, kad ja į Baltijos šalis būtų transportuojama iki 2,3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Didžioji dalis investicijų būtų Lenkijos teritorijoje.
Teigiama, kad būsimas abiejų šalių gamtinių dujų perdavimo sistemų sujungimas prisidėtų prie Europos dujų sistemų integracijos ir liberalizuotos dujų rinkos plėtros šiaurės rytų Europoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...