Sparčiai kylantis zloto kursas tik vos vos apmažino Lenkijoje apsiperkančių Lietuvos gyventojų gretas. Tenykščiuose prekybos centruose ir turguose lietuviai, kaip ir anksčiau, perka maistą, kitas prekes ir sako ketinantys tai daryti ir toliau. Tuo metu Lietuvos prekybininkai pastebi, kad pirkėjai grįžta į vietos parduotuves.
Per metus zlotas lito atžvilgiu sustiprėjo daugiau nei 10 procentų. Šiuo metu vienas zlotas vertas 89 centų.
Nors degalų pirkti Lenkijoje jau neapsimoka, prie didžiųjų Suvalkų prekybos centrų lietuvių automobilių netrūksta. Žmonės sako,
kad net ir susilyginus zlotui su litu, pirkti čia vis tiek apsimokės, bent jau kiaulieną, vištieną, kalakutieną.
„Čia maistas yra pigesnis. Netgi sudėjus visas išlaidas kelionės, vis tiek pigiau Lenkijoje apsipirkt“, – teigia kaimyninėje šalyje apsipirkinėjantis lietuvis.
Lietuvos prekybininkai pastebi, kad Lietuvos–Lenkijos pasienio regionų prekybos centruose pirkėjų šiek tiek pagausėjo. Jeigu prieš metus lietuviai cukrų, miltus, makaronUs veždavosi iš Lenkijos, dabar, anot Lietuvos prekybininkų, dažniau perka Lietuvoje.
Ne itin aktyvią prekybą pasienio miesteliuose lemia kainų skirtumas ir pridėtinės vertės mokesčio lengvatos Lenkijoje bei pats mokestis.
„Lenkija, nors galima sakyti dabar mažesnis, bet išlieka konkurentas. Ir jeigu 2009 metų pradžioje beveik dėl Lenkijos įtakos mes fiksavom kažkur 5 proc. mažesnes apyvartas mūsų parduotuvėse, būtent Marijampolės regione, tai šiais metais, dėl tos pačios Lenkijos, mūsų apyvartos tame regione sumažėjo maždaug tiktai 1 proc.“, – teigia tinklo „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
Tačiau ne maistu prekiaujantys Suvalkų verslininkai pastebi, kad lietuvių bumas stipriai sumenkęs. Statybinių medžiagų pardavėjų teigimu, palyginti su pernai, lietuvių mažiau, bet jie visada labai vertinami.
„Lietuviai yra labai geri klientai, nes jie atvažiavę žino konkrečiai, ko ieško, žino spalvą, žino ko jie nori. Taip kad su juo pokalbis yra gana konkretus. Kada žiūrim pagal eksporto statistiką, tai eksportas sudaro apie 20 procentų apyvartos, bet tai yra bendras eksportas ir individualiems žmonėms, ir firmoms, kurios perka“, – kalbėjo Suvalkų bendrovės „Importex“ direktorius Piotras Czernelis.
Pirkėjai lietuviai skaičiuoja, kad, net ir sustiprėjus zlotui, ir ne tik maistą pirkti apsimoka.
„Statybinės medžiagos kai kurios irgi čia vos ne ant pusės pigiau nei Lietuvoje. Šiltinimo medžiagos, kas renovuoja pastatus, tiems daug labiau apsimoka“, – sakė Lenkijoje perkantis lietuvis.
Lenkijos verslininkai tikisi, kad, stiprėjant Lenkijos ekonomikai, ką prognozuoja ir Europos ekspertai, svečių iš Lietuvos vis dar bus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas1
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus8
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...