Prasiskolinę Jungtinio duonos centro verslininkai mėto pėdas

Iš pyragų kepimo ir nekilnojamojo turto užsimojusių praturtėti verslininkų spąstuose atsidūrė ir gyventojai, ir verslo partneriai.

Beveik 10 mln. litų skolų turintį Jungtinį duonos centrą broliai Rimkevičiai prašo teismo reorganizuoti, tačiau garantijų, kad su kreditoriais bus atsiskaityta, niekas negali suteikti.

Sąžinės neliko

Iš pyragų kepimo ir nekilnojamojo turto užsimojusių praturtėti verslininkų spąstuose atsidūrė ir gyventojai, ir verslo partneriai.

Vieną po kitos Jungtinio duonos centro (JDC) bandelių parduotuves atidarinėjusių, planus naujam gyvenimui prikelti istorinį konservų fabriką kurpusių, modernų daugiaaukštį Savanorių a. stačiusių, bet tik dar vieną vaiduoklį miesto centre palikusių verslininkų brolių Sauliaus ir Ryčio Rimkevičių mėtomais pėdsakais seka kone porą šimtų kreditorių, neprarandančių vilties atgauti beveik dešimtį milijonų litų.

Pačiame Panevėžio centre esančio J.Basanavičiaus 2-ojo namo bendrijai, prieš aštuonetą metų pastogės prašiusio ir pyragais viliojusio Jungtinių duonos centro skanėstai atsirūgo.

18-os butų namo gyventojai, po savo stogu įsileidę šviežiomis bandelėmis kvepiančias Jungtinio duonos centro pardavėjas, tik trynė rankomis, kad ko jau ko, o šviežios duonos namuose tikrai nepritrūksiantys.

Dabar žmonės įsitikino: liaudies išmintis, kad skani duona tik gero žmogaus rankose gimsta, paseno ir šių dienų versle nebegalioja.

Bendrija numynė ir teismų, ir antstolių kontoros slenksčius, bet į prabangiomis mašinomis važinėjančių, amžinos vasaros kurortuose atostogaujančių verslininkų sąžinę taip ir neprisibeldė. Nors Jungtinio duonos centro parduotuvėse nuo klientų durys neužsidaro, įmonė nesugeba per mėnesį bendrijai nė 200 litų už stogo renovaciją sumokėti.

Verslininkų įkaitai

Bendrija negali atsistebėti neskurstančių verslininkų įžūlumu: Jungtiniam duonos centrui piktybiškai nemokant, jo paskolos dalį bankui, per 80 tūkst. litų, gresia padengti patiems namo gyventojams – pensininkams, šeimoms su vaikais. Net ketvirtadalis jų – socialiai remtini.

Prieš porą metų J.Basanavičiaus g. 2-ojo namo administratorės pareigas perėmusi Roma Jokupienė rado ir 1500 JDC skolą. Telefono skambučiai JDC direktoriui S.Rimkevičiui skolą bandančiai išsireikalauti moteriai tapo kone kasdienybe.

Atkakli administratorė pamena, jog verslininkas elgdavosi solidžiai – maloniai vis pažadėdavo sumokėti skolą. R.Jokupienei verslininko pasiteisinimai įgriso, telefono sąskaitos išaugo, o S.Rimkevičius tik kartą įvykdė savo pažadą: grąžino dalį skolos.

Tačiau ir šitų pinigų bendrija dabar ieškotų per antstolį, jei ne administratorės gudrybė. Baigiantis darbo dienai R.Jokupienė nužingsniavo tiesiai į parduotuvę ir vedėjo pareikalavo sumokėti, kaip žadėjęs S.Rimkevičius, bendrijai priklausančius pinigus.

JDC darbuotojai tąkart apstulbo, puolė skambinti direktoriui. Šis irgi neką mažiau nustebo, bet vis dėlto nusileido – bendrijos finansinius reikalus tvarkančiam Panevėžio butų ūkiui sumokėjo 500 litų iš tuomet jau 2000 litų siekusios skolos.

Nekilnojamąjį turtą statę, pirkę, pyragus kepę verslininkai toliau akių ir vėl nerodė – nemokėjo nei skolos, nei įmokų bankui, nei Butų ūkiui už namo techninę priežiūrą.

Netekusi vilties su JDC susitarti gražiuoju bendrija kreipėsi į teismą.

Dar vasarį JDC priteista sumokėti bendrijai per 2100 litų. Nors R.Jokupienė dėl skolos išieškojimo kreipėsi į antstolį, pinigų iš JDC neatgavo iki šiol. Maža to, įmonės skola per tą laiką dar labiau išaugo ir jau perlipo 3000 litų.

„Jei JDC  neuždirbtų pinigų, jos direktorius nevažinėtų apynaujėm mašinom, nepoilsiautų šiltuose kraštuose. Negi tokiems verslininkams ne gėda, kad už juos paskolą bankui turės grąžinti socialiai remtini namo gyventojai“, – stebisi R.Jokupienė.

Nusiplovė rankas

S.Rimkevičius žurnalistus tikina, kad gėda. Tačiau, užuot atsiprašinėjęs ir klojęs pinigus, verslininkas teisinasi niekuo nebegalintis padėti. Esą JDC su bendrija nesieja jokie ryšiai, mat pinigus jis turėtų sumokėti į Panevėžio butų ūkio kasą.

Maža to, S.Rimkevičius pareiškė nė neįsivaizduojantis, kas dabar šeimininkauja JDC parduotuvėlėje J.Basanavičiaus g. 2-ajame name. Mat įmonė restruktūrizuojama, o parduotuvė dar prieš keturis mėnesius išnuomota, tik neva nepamenantis kam.

Nebelikę ir paties JDC. Įmonė pervadinta „Adreka“ ir netgi pakeista registracijos vieta – iš Panevėžio persikelta į Kauną.

„Ko jūs iš manęs norite? Įmonė restruktūrizuojama, sąskaitos areštuotos, tegalime su darbuotojais atsiskaityti, mokesčius susimokėti ir žaliavas pirkti. Daugiau nieko. Bus sudaryta kreditorių eilė, laukit, kada nors pinigus atgausit“, – rankas nusiplovė iki šiol pažadus bendrijai žarstęs S.Rimkevičius.

Slegia milijoninės skolos

Iškelti „Adrekai“ restruktūrizacijos bylą Kauno apygardos teismo paprašė jos direktorius, S.Rimkevičiaus brolis Rytis. Prašyme teismui nurodoma, esą taip bendrovė galėtų toliau tęsti veiklą ir būtų apginti kreditorių interesai. Buvusio JDC, pervadinto į „Adreka“, skolos 179 kreditoriams ir darbuotojams siekia 8,9 mln. litų.

Suspėję prašyti iškelti restruktūrizacijos bylą verslininkai aplenkė dėl skolos išieškojimo į teismą juos ketinusį paduoti Panevėžio butų ūkį. Jo direktorius Gintaras Ruzgys apstulbo išgirdęs apie permainas JDC.

„Mes neturime jokių žinių, kad S.Rimkevičiaus vadovaujama įmonė būtų išnuomojusi parduotuvės J.Basanavičiaus g. 2-jame name patalpas. Sutartį su JDC pasirašėme dar 2004-aisiais, ji nėra pakeista. Jei JDC į tas patalpas ką nors įsileido, pasielgė savavališkai“, – stebėjosi G.Ruzgys.

Direktorius patvirtino, kad verslininkų nesąžiningumas gali atsisukti prieš pačius gyventojus – bendrijai tektų sumokėti bankui ir JDC tenkančią paskolos dalį.

Logiško paaiškinimo neranda

J.Basanavičiaus g. 2-ojo namo bendrijai bandančio padėti antstolio Andriaus Bespalovo rankos irgi surištos – verslininkams įteikus teismui prašymą dėl įmonės restruktūrizavimo, skolų išieškojimo procedūra nebegali būti vykdoma.

Tačiau antstolis neslepia, kad ir kol JDC dar nemėtė pėdų keisdamas pavadinimą ir registracijos vietą, išsireikalauti pinigus buvo beviltiška.

„Įmonės sąskaitos seniai areštuotos, pinigų judėjimas per jas nevyko, turto JDC realiai neturi – visas įkeistas. Man pavyko tik Klaipėdos g. parduotuvėlės rūsyje surasti įrenginius, bet JDC taip ir nesugebėjo pateikti dokumentų, ar ir jie nėra įkeisti. Be to, tie įrenginiai labai specifiniai, dideli, juos būtų sudėtinga ir išgabenti iš rūsio, ir parduoti“, – patikėjusiems verslininkais Rimkevičiais vilčių nesuteikia A.Bespalovas.

Vien per jo kontorą kreditoriai iš JDC siekia atgauti iki pusės milijono litų.

Antstolis neslepia, kad sunku rasti logišką paaiškinimą Rimkevičių planui aukoti rinkoje nišą jau išsikovojusį JDC vardą ir įmonę pervadinti niekam nežinoma „Adreka“.

Įdomiausia, kad bet kurioje vis dar JDC logotipais pažymėtoje parduotuvėje nusipirkus produkcijos kasos čekyje nurodoma dar kita bendrovė – „Prekija“.

„Apie šitą bendrovę nieko nesužinojau, nors klausiau paties JDC vadovų. Kažkodėl JDC produkcija nebeprekiaujama ir prekybos centruose“, – verslininkų kreditoriams užmintą mįslę bando įminti A.Bespalovas.

Skolų gali ir neatgauti

Ne ką mažiau miglotas ir Rimkevičių sprendimas prašyti teismo restruktūrizuoti įmonę. Nors verslininkai dangstosi, esą suinteresuoti atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tokiam jų žingsniui galima būtų rasti ir kitą paaiškinimą.

Teisės aktai numato, kad kai teismas paskelbia įmonę restruktūrizuojama, nuo banko sąskaitos nuimamas areštas ir įmonė toliau dirba be jokių suvaržymų. Kitaip tariant, šitaip jai teisiškai duodamas leidimas dirbti nemokant mokesčių, Restruktūrizuojamai įmonei paprastai suteikiamas ketverių metų laikotarpis atsiskaityti su kreditoriais, tačiau niekas negali suteikti garantijų, kad ta pati įmonė nors ir po poros metų gali užsidaryti palikusi dar ilgesnį skolų šleifą.

Tačiau, pasak A.Bespalovo, bet kokiu atveju kreditoriams naudingesnis įmonės restruktūrizavimas nei bankrotas.

„Bankroto atveju pirmiausia skolas atsiimtų bankai, po to darbuotojai, o kitiems kažin ar kas liktų. O restruktūrizuojama įmonė tegul nors porą metų išgyvena, gal kreditoriai bent dalį skolų atgaus“, – svarsto antstolis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių