Pramonininkai ir džiaugiasi, ir nerimauja

Lietuvos pramonės įmonės pernai pajuto akivaizdų pasaulio rinkos atsigavimą – jos produkcijos eksportas įspūdingai augo. Tikimasi gerų rezultatų ir šiemet, tik pramonininkams nerimą kelia didėjančios žaliavų kainos bei darbo jėgos trūkumas.

Džiuginantys rezultatai

Statistikos departamento duomenimis, pernai šalies pramonės įmonės pagamino produkcijos, kurios vertė siekė 61,8 mlrd. litų. Tai 9 proc. daugiau nei užpernai, 12 proc. daugiau nei per iki krizės buvusi pakilimą 2008 m. ir trigubai daugiau nei prieš dešimtmetį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas priminė, kad šie rezultatai labai svarbūs visos šalies ekonomikai. „Jos augimas tiesiogiai priklauso nuo eksporto apimties. 83 proc. eksportuojamų prekių sudaro pramonės įmonių gaminiai“, – teigė analitikas.

Eksportas svarbus ir pramonės įmonių gerovei, nes net 70 proc. Lietuvoje pagamintų prekių išvežama svetur.

Nulėmė Rytų atsigavimas

Nors į ES eksportuojame 62 proc. produkcijos, didžiausią įtaką eksporto plėtrai pernai turėjo Baltijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių ekonomikos augimas. „Rusijoje, kur mūsų šalies pramonės produkcijos pardavimas išaugo net 32 proc., pramonės gamyba mažėjo, bet buvo mažas nedarbas, didėjo kreditavimas, o kartu su juo ir vartojimas, mažmeninės prekybos apimtis“, – aiškino A. Izgorodinas.

NVS šalims tenka 30 proc. viso šalies pramonės eksporto – 7 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Lietuvos metalo gaminiai ir įrenginiai sudarė 32 proc. į NVS eksportuojamų prekių, maistas – 23 proc., chemijos pramonės gaminiai – 12 proc. Šių lietuviškų gaminių pardavimas NVS pernai augo trečdaliu.

Sunkiau Rytuose sekėsi tekstilės įmonėms, jos pardavimą ten padidino 7,5 proc. „Tekstilės pramonei plėsti eksportą trukdė muitų politika, sandėlių Rusijoje stoka“, – mano A. Izgorodinas.

Daug geriau tekstilininkams sekėsi Baltijos šalyse. Ten jų eksporto apimtis augo 17 proc. ir mažai atsiliko nuo maisto bei metalo įrenginių gamintojų, kurių plėtra buvo po 20 proc.

Esame lankstesni

Euro zonos problemų nukamuotos ES šalys buvo ne tokios imlios naujoms prekėms, todėl ir Lietuvos pramonės gaminių pardavimas šioje rinkoje negali pasigirti dideliais skaičiais. Tačiau daugumos pramonės šakų bendrovės ir ten sugebėjo padidinti eksporto apimtį. Maisto gaminių eksportas augo 15 proc., chemijos – 8,5 proc., tekstilės – 5 proc., metalų ir įrenginių – 3 proc. Turint omenyje, kad daugelis ES valstybių išgyvena recesiją, tai neblogas rodiklis.

Pasak A.Izgorodino, neblogus Lietuvos gamintojų rezultatus ES rinkoje lėmė įmonių lankstumas. „Pas mus nėra labai stambių pramonės įmonių, dominuoja vidutinio dydžio bendrovės. O tai leidžia lengviau prisitaikyti prie klientų poreikių: jei paklausa krenta, gaminama mažiau, o jei didėja, gretai pasiūlomas didesnis kiekis. O didelių šalių stambiosios bendrovės labai priklauso nuo masto ekonomijos – jos negali staiga sumažinti gamybos be didelių nuostolių“, – aiškino analitikas.

Be to, Lietuva daugiausia eksportuoja į Vokietiją, Prancūziją, Skandinavijos valstybes. O šios šalys mažiausiai nukentėjo nuo euro valiutos krizės, jų ekonomika liko stabili, todėl ne taip smarkiai smuko ir vartojimas.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis pridūrė, kad pramonininkai gerai išmoko krizės pamokas ir greitai prisitaikė prie naujų aplinkybių. „Mūsų įmonės daug pasiekė ieškodamos naujų partnerių, optimizuodamos gamybą, todėl greitai atsigavo po krizės“, – sakė R. Rudzkis.

Optimistiniai lūkesčiai

R. Rudzkis mano, jog šiemet kol kas nėra ženklų, kad pramonės situacija gali blogėti. „Išaugęs eksportas į Rytų rinkas greičiausiai ir toliau išliks“, – teigė ekspertas.

Kita vertus, anot A. Izgorodino, Rusija šiemet linkusi mažinti valstybės išlaidas. „Pernai ji dosniai didino biudžetinių darbuotojų atlyginimus, skatino gyventojų kreditavimą, tačiau šiemet valdžia nusprendė laikytis finansiškai nuosaikesnės politikos. Dėl to, tikėtina, vartojimo mastas taip pat mažės, o tai atsilieps ir mūsų eksportui“, – kalbėjo analitikas.

Abu ekonomistai pastebi, kad Rusijos ekonomika labai priklausoma nuo naftos kainų. Todėl ir Lietuvos eksporto apimtis į šią šalį iš dalies priklauso nuo situacijos pasaulio žaliavų rinkoje.

Lietuvos pramonininkai optimistiškai žvelgia į ES rinką. Tikimasi, kad situacija joje šiemet jau nebus tokia įtempta, bankai plačiau atvers kreditų kapšus. „Euro zonoje įsivyrauja teigiami lūkesčiai, o antrą pusmetį tikimasi nedidelio augimo. Taip pat mažiau veržtis diržus po įgyvendintų reformų teks Pietų Europos valstybėms“, – vardijo A. Izgorodinas.

Šalies pramonininkams naudingas bus ir tikėtinas tolesnis Kinijos ekonomikos augimas. „Tai paskatins Vokietijos eksportą. O ši šalis yra visos euro zonos ekonomikos lokomotyvas“, – aiškino analitikas.

Tebelieka daug rūpesčių

Be džiugių naujienų, prognozių, šalies pramonei tenka galvoti ir apie laukiančius neišvengiamus iššūkius. Skaudžiausiai pramonininkams šiemet atsilieps 3 centais už kilovatvalandę pabrangusi elektra ir 12 centų už litrą pabrangęs dyzelinas.

Lietuvoje elektros energijos kaina pramonei dabar yra didžiausia per visą istoriją, ji septinta pagal dydį visoje ES ir aukščiausia Baltijos šalyse. Maža to, nuo kaimynų atsiliekame ir pagal investicijas, pas mus didesnė biurokratinė našta organizuojant įmonių veiklą.

R. Rudzkis nurodė, kad ateityje įmones vis labiau slėgs kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. „Tai jau ir valdžios reikalas atkreipti dėmesį į švietimo sistemą“, – įsitikinęs jis.

A.Izgorodinas taip pat akcentavo, kad specialistų trūkumas greitai gali tapti rimtu stabdžiu pramonės, o tai reiškia – ir visos ekonomikos, plėtrai. „Pernai net 17 tūkst. moksleivių rinkosi valstybinį istorijos egzaminą, kuris reikalingas teisės ir kitiems socialiniams mokslams, o chemiją, fiziką, informacines technologijas, kurios rodo, kad jaunuolis tolesnes studijas sies su inžinerija, technologijomis, sudomino vos 4,5 tūkst. mokinių“, – skaičius vardijo analitikas.

Didėja sąnaudos

Analitikai taip pat pastebi, kad socialinės paramos sistema vis dar neskatina ieškoti darbo, bet rinktis lengvatas, pašalpas. Antai pernai pramonės įmonėse darbo vietų pasiūla padidėjo 11 proc., bet užimtumas jose augo vos 4 proc., vadinasi, nemažai darbo vietų visiškai nesudomino bedarbių.

Pramonei teks praryti ir karčią minimalaus atlyginimo padidinimo piliulę. Minimali alga pakilo 25 proc., bet gamybos apimtis per metus paaugo tik 9,2 proc. Pramonininkų nuomone, dėl tokio nemenko minimalaus darbo užmokesčio padidinimo išaugs darbo užmokesčio ir bendros gamybos sąnaudos.

Dalis išaugusių sąnaudų neišvengiamai bus perkelta ant vartotojų pečių. Be to, siekiant išlaikyti ekonominę motyvaciją dirbti, atlyginimai turės didėti ne tik mažiausios kvalifikacijos darbuotojams, bet ir likusiai darbo jėgai.

„Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje labai didelis, mokesčiams tenka net 70 proc. darbo užmokesčio, todėl didinti atlyginimus įmonėms sunku“, – sakė A. Izgorodinas.

Darbo santykiai, pramonininkų nuomone, taip pat nelankstūs ir laikomi griežčiausiai reglamentuotais Baltijos šalyse.

Tradicinė pramonė ginklų nesudeda

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis komentuodamas praėjusių metų pramonininkų rezultatus akcentavo tradicinės pramonės stiprybę. „Nors daug kalbama apie aukštąsias technologijas, reikia gerbti ir puoselėti tai, ką iš tikrųjų turime. Tos įmonės, kurios atlaikė sovietinės sistemos griūtį, 1998 m. Rusijos krizę ir neseniai siautusią pasaulinę finansų krizę, manau, gyvuos dar ilgai“, – įsitikinęs B. Žemaitis. Jis kaip pavyzdį nurodė ir ne kartą laidotą tekstilės pramonę, kuri ne tik nežlugo, nors tokios prognozės ją lydėjo daug metų, bet ir rodo gerus rodiklius.

B. Žemaitis mano, kad dabartinės pramonės šakos dar ilgai bus svarbios šalies ekonomikai. „Antai Kaune pramonės įmonėse darbuojasi apie 50 tūkst. žmonių – apie ketvirtadalį visų dirbančių. Žinoma, tai neprilygsta sovietmečio mastui, kai pramonės dalis miesto ekonomikoje buvo kone dešimt kartų didesnė. Tačiau reikia pastebėti, kad tada buvo silpnas paslaugų sektorius, o šiais laikais jis išsiplėtė iki 25 proc.“, – sakė B. Žemaitis. Jo duomenimis, dabar pramonėje dirbantys specialistai gauna apie 2800–3000 litų atlyginimą neatskaičius mokesčių.

Būtina didinti našumą

B. Žemaičio nuomone, pramonei teks dar daug investuoti į įrenginius siekiant konkuruoti su kitų šalių įmonėmis.

„Tai įmonės ir daro, tiesa, jau ne ES paramos lėšomis, o savo jėgomis, gal dėl to tos investicijos ne tokios įspūdingos kaip prieš kelerius metus. Tačiau investicijos dar ilgai bus labai svarbios“, – tvirtino B. Žemaitis.

Jo duomenimis, Vakaruose proporcingai padalijus visą vidutinės įmonės sukauptą ir valdomą kapitalą darbuotojams, vienam asmeniui būtų paskirta vidutiniškai 300 tūkst. eurų vertės turto. Lietuvoje šis rodiklis siektų 85 tūkst. eurų.

„Tai ir parodo, kokia plėtros erdvė dar mūsų laukia. Taip pat tai yra ir atsakymas, kodėl Vakarų pramonė mus lenkia našumu – modernių įrenginių, technologijų sukaupusi įmonė gali daug uždirbti įdėdama mažiau pastangų“, – aiškino B. Žemaitis.