Prabangus nekilnojamasis turtas Europoje pinga

Iki šios vasaros prabangaus nekilnojamojo turto kainos tik augo ir, rodos, nesirengė sustoti. Kurį laiką prie daugiau nei milijoną eurų kainuojančių būstų vertės reikėdavo prirašyti po keletą nuliukų. Tačiau peržvelgus „World-Estate.com" sandorių istoriją matyti, kad pasaulinė krizė skaičius jau koreguoja.

Pirmasis tą pajuto Londonas. Nekilnojamojo turto kainos Didžiosios Britanijos sostinės centriniuose rajonuose nesustojo augti jau keletą metų, o piką buvo pasiekusios šių metų kovo mėnesį. Tačiau jau po pusmečio, spalio mėnesį, prabangūs namai ar butai Londone atpigo 13 procentų.

Iš karto po Londono atėjo eilė Paryžiui. Nekilnojamojo turto sektoriuje rugsėjo ir spalio mėnesiai buvo beverčiai - nekilnojamojo turto pardavimai ėmė katastrofiškai mažėti. Ekspertų pranašautas švelnus nusileidimas Prancūzijos sostinėje visiškai nepasitvirtino. Labiausiai krizė palietė nuo 1 iki 3 milijonų eurų vertės butus - jų pardavimas Paryžiuje per pirmus devynis metų mėnesius sumažėjo 24 procentais lyginant su 2007 metais.

Už tokią sumą viename gražiausių pasaulio miestų buvo galima nusipirkti prabangius ir net labai prabangius 140 - 300 kvadratinių metrų apartamentus senoviškame Paryžiaus name, viename iš geriausių miesto bulvarų.

Paryžiuje dažniausiai tokius butus pirkdavo patys prancūzai, iki 2007 metų negailėję 8,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, kiek vėliau paklodami net 10 tūkst. eurų. Krizės metu kainos vėl nukrito iki pernykščio vidurkio.

Specialistai sako, kad prabangaus nekilnojamojo turto mažėjimas turi dvi priežastis: viena vertus, pirkėjai patys nėra tikri dėl savo ateities, antra vertus, apsukresni laukia, kol kainos dar labiau mažės.

Kai kuriems pardavėjams kantrybė jau trūko, tad prabangius namus ar butus jie ėmė pardavinėti daugiau nei 3 tūkst. eurų pigiau už kvadratinį metrą. Tiesa, „News.World-Estate.com" pastebi, kad ne visiems pardavėjams krizė kelia galvos skausmus. Pavyzdžiui, Paryžiuje neseniai buvo parduotas vienas Senos pakrantėje įsikūręs butas, kurio kvadratinis metras kainavo 51 tūkstantį eurų.

Prabangiausius būstus Europoje daugiausiai perka anglai, belgai, šveicarai ir italai. Nemažai pajamų į Europos rinkas atneša ir pirkėjai iš Amerikos. Tiesa, rusai ir buvusių Sovietų Sąjungos šalių gyventojai krizės metu nemenkai sumažino savo investicijas į nekilnojamąjį turtą.

Beje, būtent užsienio pirkėjai koreguoja nekilnojamojo turto rinkas savo pageidavimais. Užsienio pirkėjai svečioje šalyje dažnai pareikalauja, kad už prabangų butą sumokėję kosmines sumas jie kartu gautų ir tarnų, vairuotojų, namų prižiūrėtoją ir kitas paslaugas teikiančių asmenų.

Dar prabangesniame nekilnojamojo turto sektoriuje, kur butai kainuoja per 5 milijonus eurų, pokyčių beveik nėra, nes pirkėjų čia visuomet būna labai mažai. Pavyzdžiui, visai neseniai vienas rusas kažkur Europoje įsigijo butą už 66 milijonus eurų.

Tačiau krizė palietė ir prabangių vilų rinką Viduržemio jūros pakrantėje. Monake, Saint-Tropeze ar Žydrojoje pakrantėje vidutiniškai nekilnojamo turto kainos siekė nuo 5 iki 15 milijonų eurų, tačiau pirkėjų šiuo metu labai sumažėjo. Dar labiau baiminamasi, kad britų ir airių pirkėjai iš paskolų čia nusipirkę prabangias vilas, bankų bus priversti jas parduoti.


Šiame straipsnyje: NTEuropa

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių