Postsovietinių NT rinkų ypatybė - trauka miesto centrui

Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje žlugus Sovietų Sąjungos režimui, Rytų Europos šalys pradėjo kurti demokratijas. Palaipsniui pereidamos į rinkos ekonomiką jaunos valstybės turėjo grąžinti nuosavybę, kurią prieš tai buvusi valdžia nacionalizavo, teisėtiems savininkams. Taip pat buvo privatizuotos nacionalinės įmonės, kurios turėjo daugybę nekilnojamojo turto. World-Estate.com primena, kokiomis sąlygomis kūrėsi taip vadinama postsovietinė NT rinka.

Ši rinka skiriasi nuo Vakarų Europos tuo, kad Vakaruose jau nuo Viduramžių buvo daug ekonomiškai stiprių urbanistinių centrų. Rytų Europa, ilgai buvusi agrarine žemyno dalimi, tik XX a. industrializacijos, kurią ypač skatino komunistinė valdžia, dėka padėjo pamatus šiuolaikiniams miestams. Po antrojo pasaulinio karo daugybė žmonių pradėjo keltis į miestus, kur rado daugiau naujų darbo vietų.

Staigus gyventojų antplūdis paaštrino būsto problemas, kurios pradėtos spręsti tik septintajame dešimtmetyje pastačius naujus priemiesčius su daugybe daugiabučių. Šie turėjo patenkinti gyvenamojo būsto poreikį. Tokiuose būstuose užaugo kelios kartos, bet pasikeitus politinei situacijai, t.y. įsigalėjus demokratijai, daugelis žmonių pradėjo svajoti apie geresnes gyvenimo sąlygas ir kokybę.

Taip prasidėjo naujų patogesnių būstų statyba. Dėl šios priežasties krito senesnės statybos NT vertė, o naujojo NT kaina augo visai nepriklausomai nuo būsto vietos. Svarbu buvo ne prestižinė vieta, o kokybiškesnės gyvenimo sąlygos. Tačiau tokia situacija rinkoje truko neilgai, nes įvyko susisluoksniavimas visuomenėje.

Lyginant Rytų ir Vakarų Europą, pastarojoje miestų centrai nėra prestižiniai rajonai, o rytuose čia didžiausios NT kainos. Vakaruose didieji prekybos centrai būna miestų pakraščiuose, o Rytuose jie dygsta centriniuose miestų dalyse vietoj senųjų gamyklų. To priežastis - „rytiniai" europiečiai dar stipriai jaučia trauką miesto centrui kaip masinių susirinkimų vietai, nuo senovės čia vykdavo turgūs ir kiti renginiai.

Ir šiais laikais Rytų Europoje mietų centrai - lankomiausios vietos, ten daugybė kavinių ir restoranų, prabangių parduotuvių ir turistinių objektų. Todėl pastebima, kad NT kainos centre yra žymiai didesnės nei miegamuosiuose rajonuose miestų pakraščiuose.

Kitą šių rinkų ypatybė - daugelis pasiturinčių gyventojų, turėdami puikų būstą mieste, dar įsigyja ir užmiesčio rezidencijas, kurios dažniausiai būna vaizdingose vietovėse: prie jūros, ežero ar upės kranto su atsiveriančiu puikiu kraštovaizdžiu. Tokių rezidencijų kainos kartais net gali viršyti vakarietiškas, nes rinkoje nėra didelės tokio NT pasiūlos.

Nuo 2004 m., kai Rytų Europos šalys prisijungė prie ES, užsieniečiams šiose šalyse buvo leista įsigyti NT. Pradžioje užsienio investuotojai žvelgė kiek nepatikliai, bet vis dėlto pradėjo investuoti į NT pastebėję didelį ekonominį augimą šiose šalyse. Tai turėjo įtakos ir vietos NT rinkai, mat kainos augo neproporcingai.

Tačiau paskutiniu metu situacija stabilizavosi, ir NT rinka nuo spekuliacijų aprimo. Šiuo metu pasaulį krečiant ekonominei krizei sunku nuspėti, kas vyks toliau. Ne paslaptis, kad daugybė jaunų Rytų europiečių jaunose valstybėse dar neįsigijo nuosavo būsto, o gyvena su tėvais ar nuomoja, laukdami palankesnių kainų.