Besikeičianti politinė aplinka sukelia papildomą nerimą šalies finansų institucijoms, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Analitikų nuomone, jas nuramins tik į valdžią atėjusių politinių partijų veiksmai, jų sugebėjimas išvengti populistinių sprendimų.
Lietuvos finansų sistema yra stabili, o didžiausią riziką jai kelia euro zonos skolų problemos, energetikos išteklių kainos ir lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas, rodo rugsėjo pabaigoje atlikta Lietuvos banko apklausa. Tačiau daliai apklaustų finansų institucijų papildomo nerimo įneša ir naujo Seimo rinkimai.
„Ketvirtadalis apklaustųjų finansų sistemos dalyvių įvardija, kad politinės aplinkos pasikeitimai, galimi priimti populistiniai sprendimai gali turėti įtakos verslo sąlygoms Lietuvoje, o taip pat besikeičianti šalies politinė valdžia gali neužtikrinti esamos ekonominės politikos tęstinumo“, – teigė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus.
Ekonomikos stabilumo iš naujosios valdžios tikisi ir patys finansų sistemos dalyviai, ir jų užsienio partneriai.
„Praeitą savaitę vyko užsienio investuotojų forumas. Ten buvo paminėta, kad užsienio investuotojų pagrindinis nerimas yra stabilumo ir tęstinumo nebuvimas. Tai lygiai tas pats ir Lietuvos bendrovėms galioja. Mes pusę metų rengiame kitų metų biudžetus, tad jeigu kas nors pasikeičia metų pradžioje, mūsų visi planai griūna, juos reikia perdaryti“, – tvirtino „Lietuvos draudimo“ investicijų direktorius Gintaras Rutkauskas.
Analitikų nuomone, verslo ir finansų įmonės labiausiai baiminasi mokesčių reformų ar tokių populistinių sprendimų, kurie mažintų tarptautinių investuotojų pasitikėjimą ir Lietuvos kredito reitingą.
„Natūralu, kad keičiantis valdžioms, nesvarbu, ar iš kairės į dešinę, ar iš dešinės į kairę, vis tiek tikima, kad kažkas bus keičiama iš esmės, taigi tas stabilumas, prie kurio pripratęs verslas ar finansų institucijos, neišvengiami bus sujudintas. Klausimas – į gerą ar blogą pusę. Aš sakyčiau, kad tai yra natūrali rinkos dalyvių reakcija, ir šitie nuogąstavimai gali pasitvirtinti arba ne. Aš manau, per metus ar pusę mes matysime, kuria linkme einama, ar bus pasiduota populizmui, ar vis dėlto taip neatsitiks“, – kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Finansų sistemos dalyvių požiūrį į galimas rizikas Lietuvos bankas tiria dukart per metus. Šįkart bankas apklausė 26 finansų institucijas – bankus, draudimo bendroves, finansų maklerių ir fondų valdymo įmones.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...