Politikai: indėliai saugūs, nereikia panikuoti

Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (Liberalų sąjūdis):

- Pabrėžčiau, kad dabar niekas nekalba apie „Snoro“ bankrotą. Kol kas yra pritaikytos laikinosios priemonės ir valstybė paskyrė laikinąjį banko administratorių.

Dėl tolimesnių priemonių turės apsispręsti Vyriausybė ir Lietuvos bankas.

„Snore“, kaip konstatavo komercinių bankų sistemą prižiūrintis Lietuvos centrinis bankas, buvo pernelyg daug problemų, todėl ir reikėjo imtis tokių drastiškų priemonių, dėl kurių sutarė Lietuvos banko valdyba, apie jas buvo informuoti aukščiausi valstybės vadovai, tarp jų Prezidentė, premjeras, finansų ministrė.

Gali būti, kad „Snorą“ perims valstybė.

Nemanau, kad dabar kartojasi 1995 metų pabaigos situacija, kai Lietuvoje ėmė masiškai griūti bankai. Dabar kitokios sąlygos, kitokios aplinkybės. Pagaliau, su problemomis susidūrė vienas bankas, o ne keli iš karto, kaip tai atsitiko prieš 16 metų.

„Snoro“ indėlininkams panikuoti tikrai nereikėtų, nors kuriam laikui ir bus sustabdytos „Snoro“ vykdomos operacijos. Todėl tikėtina, kad nė nebus galimybės šiomis dienomis „šturmuoti“ banką, bandant atsiimti indėlius.

Būtina pabrėžti, kad žmonių asmeniniai indėliai šiuo atveju yra saugūs. Jie yra apdrausti pagal galiojančių įstatymų reikalavimus. Todėl baimintis dėl jų neverta.

Lietuvos bankas ėmėsi ne „Snoro“ bankroto procedūros, bet tam tikrų priemonių, kurie padės pagydyti šį banką.

„Snoro“ bankas, aišku, nėra labai mažas, bet vargu ar šie įvykiai turės kokios nors lemiamos ar griaunančios įtakos visai Lietuvos bankų sistemai. Nepieščiau jokių apokaliptinių scenarijų.

Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys (Lietuvos socialdemokratų partija):

- Bankų sistema yra labai jautri ekonomikos sritis, todėl priimta, kad operatyvūs sprendimai, nukreipti į šios sistemos stabilumo palaikymą, paprastai nėra iš anksto diskutuojami. Apie juos tik pranešama ir juos valdžia paprastai trumpai pagrindžia kokiu nors aukščiausiu lygiu suderintu komentaru.

Kiek man yra žinoma, situacija bankų sistemoje Lietuvoje yra visai normali. Tik vienas kitas bankas susiduria su tam tikromis problemomis, kurios vis dėlto negali turėti esmingos įtakos visam bankų sektoriui. Atrodo, „Snoras“ galėjo susidurti su kiek didesnėmis arba nerimą keliančiomis problemomis, todėl ir buvo imtasi štai šių žingsnių.

Reikia tikėtis, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas priims sprendimus, kurie leistų amortizuoti galimą neigiamą „Snoro“ problemų poveikį visam Lietuvos verslui ir paprastiems žmonėms.

Dėl žmonių indėlių galima būti visiškai ramiems. Dar mūsų valdymo laikais buvo priimtas įstatymas, kuris šimtu procentu apdraudė indėlius iki 100 tūkstančių eurų. Tai pakankamos „lubos“, nes absoliuti dalis visų asmeninių indėlių yra iki šios sumos.

Panikuoti, nerimauti ir rautis plaukų nuo galvos tikrai nereikia.

Kęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys (Darbo partija):

- Matyt, tik per keletą artimiausių dienų išanalizavę situaciją pamatysime ir suprasime, ar Lietuvos bankas veiksmų „Snoro“ banko atžvilgiu ėmėsi per anksti, ar per vėlai, ar pačiu laiku. Norėtųsi daugiau informacijos, kas ten atsitiko, kodėl imtasi to, ko imtasi.

Lietuvos bankas, žinoma, privalo imtis atitinkamų apsaugos veiksmų, jeigu mato, kad kuriame nors komerciniame banke yra kokių nors nerimą keliančių problemų.

Tačiau labai svarbu žmonėms išaiškinti, kodėl tų veiksmų imtasi. Nes dabar baiminčiausi, kad žmonės neimtų panikuoti ir nepradėtų šturmuoti kitų bankų, siekdami iš jų atsiimti savo indėlius. Tokia „kortų namelio principo“ griūtis būtų tikrai labai blogai visai bankų sistemai.

Todėl tikiuosi, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas sugebės visiems mums išaiškinti, kas vyksta su „Snoru“, kodėl imtasi tų veiksmų. Taip pat labai ramiai turi paaiškinti, kad indėliai „Snore“ tikrai niekur nedingo, kad jie apdrausti ir yra saugūs.